Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Žalgiris – tautų mūšis

Viktoras Tamošiūnas, www.slaptai.lt, www.alkas.lt
2011-02-09 11:09:47
1

Vienur jis vadinamas Tannenbergu, kitur – Grunwaldu, dar kitur – Dombruvno mūšiu. Lietuviai gi išsivertė į Žalią girią – Žalgirį. Kaip bepavadintum – tai buvo reikšmingas viduramžių mūšis, ankstesnių istorikų nepelnytai menkinamas, dabartinių tyrinėtojų prilyginamas Kulikovo ir kitiems garsiems Europos mūšiams.

Pernai paminėjus Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį, atrodė, kad apie jį maža ką tegalima ir pridėti – viskas jau išsakyta, sudėliota į lentynas. Bet istorija nuostabi tuo, kad, sukdama savo ratą, sudaro progų mūsų sąmonei kitomis akimis ar kitu rakursu pažvelgti į senus ir, atrodo, labai gerai žinomus įvykius. Kaip tik šis naujas žvilgsnis ir leidžia kitoje šviesoje pamatyti vieną ar kitą reiškinį, įvykį. Tokiu nauju žvilgsniu drįsčiau pavadinti netrukus pasirodysiantį gausiai iliustuotą albumą „Žalgirio mūšis – tautų mūšis“, kurį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Albumas unikalus, nes į tuometinę epochą ir patį mūšį pažvelgta trijų tautų – lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių – specialistų akimis: Lietuvai atstovauja Alfredas Bumblauskas, Baltarusijai – Ihar Marzaliuk, Ukrainai – Boris Čerkas. Pateikę plačią objektyvią mūšio prielaidų, jo eigos ir vertinimų apžvalgą, šie autoriai nedaro konkrečių išvadų, neperša savo nuomonės, leidžia tai padaryti patiems skaitytojams. O tai taip pat galima pavadinti šios knygos naujove.

Kodėl pasirinkti šių tautų mokslininkai? Todėl, kad 1410-aisiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sudėtyje buvo dalis dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos žemių, taigi LDK kariuomenėje  prieš Vokiečių ordiną kovėsi lietuviai, baltarusiai ir ukrainai.

Dabar jau visiems aišku, kad tai buvo didelis mūšis, ir iš tikro abiejose kariaujančiose stovyklose būta tikro tautų katilo. Lenkijos karalystės ir LDK sąjunginėje kariuomenėje, be lenkų ir lietuvių, būta ir Rusios žemių karių (jau minėtų baltarusių ir ukrainų), taip pat vasalų ar sąjungininkų – totorių, moldavų, samdinių – čekų ir moravų. Samdiniai ir svečiai tokiu tautų katilu darė ir Vokiečių ordino kariuomenę. Joje buvo vengrų, tų pačių čekų ir moravų, Vakarų Europos riterių iš įvairių vokiečių kunigaikštijų, Burgundijos ir Prancūzijos. Tad siekis šią bataliją parodyti supaprastintai – kaip vokiečių ir lenkų, o juo labiau germanų ir slavų pasaulių mūšį – labai tolimas nuo tikrovės. Juk ne paslaptis, kad sąjungininkų kariuomenėje turėjo būti vokiečių iš Lenkijos miestų, o lietuvių giminaičių prūsų būta Vokiečių ordino kariuomenėje.

Prisiminimai apie Žalgirį tarnavo besiformuojančių moderniųjų tautų idėjiniams poreikiams, o kartais net imperiniams tikslams. Rusijoje XIX amžiuje iš Žalgirio dažniausiai buvo atsimenami tik Smolensko pulkai. Jų pakako ir Stalinui, kuris, rengdamasis karui su Vokietija, pradėjo plačiai eksploatuoti Žalgirio temą kaip Europos Rytų konflikto su Vakarais ištakas. Tačiau visais šiais atvejais būdavo užmirštama (arba sąmoningai nutylima), kokiai valstybei šie pulkai priklausė. Juk XV amžiuje Smolenskas tuo metu minimas kaip LDK priešakinė pilis – ir jis nebuvo nei Rusijos (tokios tuo metu dar apskritai neebuvo), nei Maskvos valstybės (iš kurios vėliau radosi Rusija) dalis. Jei LDK ir buvo prisimenama, ji buvo minima tik kaip rusų valstybė, atsisakant įžvelgti ne tik lietuvių, bet ir ukrainų bei baltarusių protėvių vaidmenį šioje valstybėje, o juo labiau mūšyje.

Tendencijos menkinti LDK vaidmenį būta ir lenkų istoriografijoje. Dabar joje jau nebekartojamas Henryko Sienkiewicziaus vaizdinys iš jo romano „Kryžiuočiai“ (1900 m.), išpopuliarintas Aleksandro Fordo to paties pavadinimo filme (1960 m.), apie meškenas dėvinčius ir kuokomis besikaunančius lietuvius.

Gana gajų įsivaizdavimą apie Vytauto vadovaujamų lietuvių pabėgimą iš kovos lauko dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje paneigė švedų istorikas Svenas Ekdahlis, tarp kitų istorinių šaltinių pateikęs to meto istorinį dokumentą – 1413 m. laišką, kontūro rašytą didžiajam magistrui, kuriame tiesiai šviesiai kalbama apie klastingą lietuvių bėgimą Žalgirio mūšyje ir tuo bėgimu susiviliojusius Ordino riterius. Laiške rašoma: „Kiekvienas juk nori vytis ir mano, kad mūšis laimėtas, bet nežino, kad jis jau pusiau pralaimėtas“. Laiške komtūras pataria didžiajam magistrui nesusigunduti priešo vijimu, o likti savo eilėse: „Jeigu vėliava ar eilė supras tą mintį, tai žmonės taip greitai nežus. {…} Todėl griežčiausiai įsakykite savo vadams, kad jie laikytųsi šio nurodymo, nes per kautynes dažnai taip būna, kad vejamasi 20 ar 30 žmonių, bet jie tai daro norėdami suardyti mūsų eiles. Tikėdamiesi naudos, tuo pasidarome daug žalos“. Taigi S. Ekdahlis reabilituoja lietuvių traukimąsi, įvardindamas jį vykusiu manevru. Mintį apie lietuvių manevrą dar labiau sustiprina aplinkybė, kad lietuvių kariuomenė dalyvavo finalinėse mūšio kautynėse, o vėliau ir trofėjų dalybose.

Panašiai kaip rusų istoriografai, Žalgirio mūšį vertino ir baltarusių tyrėjai. Bet Iharo Marzaliuko pateikiama medžiaga, nušviečianti plačią mūšio vertinimų pamoramą, aprašanti svarbiausius dabartinės Baltarusijos ir Lenkijos centrus, tuo metu priklaususius Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, išsklaido miglas, objektyviai parodo tikrąją mūšio eigą ir tuometinių rusėnų, tai yra dabartinių baltarusių ir ukrainų protėvių, vaidmenį.

Istorikas plačiai aprašo LDK kariuomenės ginkluotę ir šarvuotę – priešingai kai kurių istorikų bandymams sumenkinti lietuvių ginklus ir šarvus, I. Marzaliukas tvirtina, kad jie maža kuo tesiskyrė arba visiškai nesiskyrė nuo kryžiuočių riterių, gal tik jų būta mažiau.

Anot mokslininko, gana tolimi nuo tikrovės tvirtinimai, kad dabartinių baltarusių protėviai suvaidino pagrindinį vaidmenį Žalgirio kautynėse. Tačiau šis vaidmuo mūšyje tikrai žymus, ypač vertinant trijų Smolensko pulkų kovingumą, ir sumenkinti jų nuopelnus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos Karūnos pergalėje neverta.

Kiek geranoriškiau mūšis vertintas ukrainų istoriografijoje. Borisas Čerkasas teigia, kad LDK ir ypač didžiojo kunigaikščio Vytauto įtaka ukrainams buvo dižiulė, visa Vytauto veikla per šmtmečius buvo laikoma sektinu pavyzdžiu. Ukrainų politinėje ir karinėje tradicijoje Vytautas nebuvo pamirštas ir XVIII amžiuje. Žymėdami sienas Zaporožės kazokai laikėsi tokio kriterijaus: „Iki Juodosios jūros tiek, kiek kunigaikščio Vytauto žirgas buvo nujojęs“.

Štai kaip Žalgirio pergalės svarbą apibūdina istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas: „Po Vytauto mirties dešimties metų suirutė ir pilietinis karas tarp Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos ir šiaip vedė prie grėsmingos LDK skilimo perspektyvos – į „rusėniškąją“ (Švitrigailos) ir „lenkiškąją“ (Žygimanto Kęstutaičio). Vadinasi, tokia situacija juo labiau galėjo realizuotis Žalgiryje pralaimėjusioje silpnoje LDK, kurios tolesnė perspektyva – būti padalintai tarp Maskvos ir Krokuvos. Tokiu atveju LDK taptų ne moderniųjų tautų lopšiu, o istoriniu epizodu, nes lietuvius ištiktų prūsų likimas. Toks pat likimas ištiktų ir latvius bei estus, nes seniau pripažinta, kad vokiškąją kolonizaciją į Livoniją stabdė Žemaitijos Palangos-Šventosios pleištas. Jei taip, šiandien turėtume Kaliningrado sritį ne nuo Balgos iki Tilžės, o nuo Gdansko iki Talino. Šioje fantasmagoriškoje vietoje gal ir baikime. Verčiau pasidžiaukime, kad Žalgiris parodė tautų solidarumo prasmę, tapo ne vienai ir jų atspirtimi optimistinei egzistencijai“.

Taigi albumas „Žalgirio mūšis – tautų mūšis“ atsirado vaisingai bendradarbiaujant trijų tautų – lietuvių, baltarusių ir ukrainų – istorikams. Tikiuosi, kad tai bus sektinas pavyzdys visiems tyrinėtojams, prikeliantiems iš nebūties mūsų ir kitų tautų istorinius klodus, grąžinantiems žmonėms neiškreiptą istorinę atmintį. Ir ne tik tyrinėtojams. Tokio bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo turėtų pasimokyti ir mūsų politikai, kurie drabsto purvais kitas tautas, ieško bet kokio preteksto parodyti „didžiojo brolio“ viršenybę prieš tautines mažumas, rodo kryptį, kuria tautinių mažumų atstovai, nors ir nuo neatmenamų laikų gyvenę Lietuvoje, turėtų pasitraukti iš savo gimtinės.

Slaptai.lt

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 1

    1. A. Butkus says:
      14 metų ago

      “/…/ mūsų politikai, kurie drabsto purvais kitas tautas /…/”
      Nesupratau paskutinės pastraipos. Kas čia ką ir kur drabsto? Mūsų politikai drabsto purvais Lietuvos baltarusius ir ukrainiečius?

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Liepos 6-oji Kaune
    Kultūra

    Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

    2025 07 03
    Rugiagėlės ir aguonos
    Gamta ir ekologija

    Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

    2025 07 03
    Kompiuteris
    Naujienos

    Prekės ir paslaugos tampa prieinamesnės žmonėms su negalia

    2025 07 03
    Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

    2025 07 03
    Kernavė | kernave.lt nuotr.
    Kultūra

    Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

    2025 07 03
    Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
    Kultūra

    Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

    2025 07 03
    Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
    Kultūra

    Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

    2025 07 03
    Specialiųjų tyrimų tarnyba
    Lietuvoje

    STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

    2025 07 02

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
    • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
    • Naivus klausimas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
    • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį
    • Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą
    • Prekės ir paslaugos tampa prieinamesnės žmonėms su negalia
    • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

    Kiti Straipsniai

    Vytautas Didysis

    2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

    2025 06 30
    Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

    A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

    2025 06 07
    Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

    Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

    2025 05 16
    LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

    R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

    2025 05 07
    Krokuvos sutartis 1525 04 10

    G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

    2025 04 11
    Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

    M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

    2025 03 31
    Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

    Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

    2025 03 24
    Darius Kuolys

    D. Kuolys. Lietuvos praeitis lietuviškai: Motiejaus Strijkovskio „Kronika“ grįžta į namus

    2025 01 24
    Litvinizmas | autoriaus nuotr.

    Č. Iškauskas. Litvinizmas ir polonizmas – du susisiekiantys indai?

    2025 01 02
    Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

    Sukilimo 230 metinėms skirtas naujausių istorijos tyrimų pristatymas

    2024 12 06

    Skaitytojų nuomonės:

    • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
    • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
    • Naivus klausimas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
    • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
    • Rimgaudas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis

    Bus pristatyta naujausia Romualdo Ozolo knyga „Aušros raudoniai“

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai