www.ekspertai.eu
Prezidentė D. Grybauskaitė interviu savaitraščio „Veidas“ specialiam leidiniui „Prognozės 2011“ pareiškė, jog korupcija Lietuvoje pradeda paralyžiuoti valstybės vystymąsi.
„Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe“, – interviu sakė Prezidentė.
Sunku su tuo nesutikti. Galima tik būtų ginčytis, ar tampama, ar jau esame mafijos, t.y. nusikalstamo pasaulio grupuočių valdoma valstybė (oficialioje kalboje žodis „mafija“ dažniau mėgstamas pakeisti į „oligarchija“, tačiau esmės tai nekeičia).
Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius komentuodamas Prezidentės žodžius teigia, kad „problemų dėl korupcijos yra, bet situacija nėra tokia dramatiška, kaip ją vertina Prezidentė“. Pasakė ir tiek, bet tokio mąsto patarėjo pasisakymai turėtų būti lydimi išsamios argumentacijos, kuri įtikinamai turėtų paneigti prezidentės būkštavimus. Deja…
Todėl tokie Premjero patarėjo žodžiai dar kartą aiškiai parodo, kad ši Vyriausybė arba neturi noro ir politinės valios mažinti korupciją, arba pati yra korumpuota ir nuolat papirkinėjama, arba tiesiog visiškai nesiorentuoja situacijoje, kuo būtų sunku patikėti. O situacija tiesiog beviltiška – Lietuva yra paskendusi didžiojoje korupcijoje.
Ar nepajudinama Generalinė prokuratūra metų metais marindama visas iki vienos valstybinės didžiosios korupcijos bylas ir būdama didžiojo valstybinio kriminalo buferis neparodo, kas realiai valdo valstybę?
Ar dirbantys valdišką darbą ir laisvėje vaikščiojantys bei nurodymus Seimo nariams ir vykdomąjai valdžiai dalijantys milijonieriai, tokie kaip pavyzdžiui Gintautas Kėvišas, neparodo, ko verta ši valstybė ir kas yra jos tikrieji šeimininkai?
Kasdienių nusikalstamos veikos pavyzdžių sąrašą, kas ir kaip daro milžinišką žalą valstybei galima būtų parašyti labai ilgą, bet nėra prasmės. Apie tai viešojoje erdvėje ir taip be sustojimo kalbama kiekvieną dieną.
Tačiau vieną iliustratyvų ir konkretų „kovos“ su korupciją pavyzdį paprašysime pateikti pačios Vyriausybės.
Žinia, nuo 2009 m. balandžio Vyriausybėje dirba Antikorupcinė darbo grupė, vadovaujama vieno Premjero patarėjo. Todėl EKSPERTAI.EU kreipiasi į Vyriausybės kanclerį Deividą Matulionį su prašymu pateikti visą išsamią informaciją apie šios Antikorupcinės darbo grupės per beveik du metus nuveiktą veiklą ir priimtus sprendimus, kiek įvyko posėdžių, pateikti tų posėdžių protokolus. Visuomenei bus labai įdomu sužinoti, ką darbo grupei pavyko padaryti ir kokių konkrečių rezultatų pavyko pasiekti, pavyzdžiui, dėl programos VEKS ir t.t.
Neabejojame, kai tokią informaciją Vyriausybė pateiks, žmonėms taps dar aiškiau, ką ir kaip iš tiesų antikorupcijos srityje sekasi nuveikti dabartinei valdžiai.
Pabaigai
Dažnai kalbama, kad labai svarbu priimti antikorupcinius įstatymus, kad jie padėtų vaduotis iš korupcijos gniaužtų. Taip, tai tiesa, tokie įstatymai labai reikalingi.
Tačiau kodėl nebaudžiamai nesilaikoma dabar galiojančių, kad ir netobulų įstatymų? Koks įstatymas leidžia vogti? Koks įstatymas leidžia vilkinti ir neteisėtai numarinti ikiteisminius tyrimus? Juk jei nesilaikoma dabartinių įstatymų, koks naivuolis gali patikėti, kad bus laikomaisi, kad ir pačių tobuliausių naujų įstatymų?
Ir vėl šiuo atveju tenka grįžti prie Generalinė prokuratūros – kriminalizuotos organizacijos atvirai tarnaujančios mafijai (oligarchams) ir dirbančiai prieš Lietuvą ir jos piliečius.
Taigi, kol šios įstaigos ir labai konkrečių joje dirbančių asmenų veika nebus pažabota, kol Generaliniu prokuroru netaps gerai žinomas ir didžiulį pasitikėjimą visuomenėje turintis žmogus – absoliučiai visos kalbos apie kovą su korupciją bus tik tuščios ir nieko nereiškiančios kalbos.
Kieno valioje rasti tokį žmogų, tinkantį būti Lietuvos generaliniu prokuroru? Prezidentės. To jai ir linkime.
* Korupcija tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei “mažąją korupciją” – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį ir t.t.
