Rolandas Maskoliūnas, www.DELFI.lt, www.technologijos.lt
Globalesnio klausimo už šį pasaulyje nėra: iš kur atsirado Visata ir kas buvo prieš tai? Naudodami tokius superjautrius instrumentus kaip kosminė observatorija „Planck“, mokslininkai stebi Didžiojo sprogimo aidą ir teigia aptikę įrodymų, jog mūsų Visata nebuvo vienintelė. Bręsta nauja kosminio mąsto sensacija?
Pamėginkime aprėpti Visatą. Mokslininkai jau prieš 80 metų nustatė, kad Visata plečiasi. Tačiau prieš 12 metų atlikti pirmieji sprogstančių žvaigždžių – supernovų – matavimai apstulbino astronomus: paaiškėjo, kad pastaruosius 5 mlrd. metų Visatos plėtimasis spartėja. Priežastis – tamsioji energija, kuri sudaro apie 72 proc.
Visatos masės ir sukuria antigravitacinį efektą. Būtent šis efektas, bene 2,5 karto stipresnis už gravitacijos jėgą, greitina galaktikų išsilakstymą.
Tačiau apie tamsiosios energijos prigimtį beveik nieko nežinoma. O tai – labai svarbu. Mat, jeigu tamsioji energija yra stabili, Visata plėsis be galo. Jei nestabili – po 20 mlrd. metų besiplėsdamas erdvėlaikis tiesiog suirs – įskaitant net atomus. Jei tamsioji energija pasižymi dinamiškumu, ji visada vėl kada nors susitrauks.
Be abejo, tai – tik hipotezės. Tačiau astronomai ir kosmologai nenuleidžia rankų, mėgindami nustatyti visas Visatos sudedamąsias dalis ir suprasti, kaip ji atsirado ir kuo visa tai baigsis. Plačiau apie tai – R. Maskoliūno parengtame video siužete.
