Kazimieras Garšva, www,alkas.lt
Lenkija Lietuvai įteikė notas, kad Lietuvoje nebūtų vykdoma švietimo reforma ir kad lenkų kalba Lietuvos mokyklose būtų traktuojama kaip valstybinė.
Dėl to „Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė ir kiti svarbūs politikai įsipareigojo, kad artimiausiais mėnesiais tas projektas Lietuvos Seime nebus svarstomas“ (2010-12-16 d. PAP pranešimas).
Lietuvoje dėl gyventojų prieauglio mažėjimo bei emigracijos daugiausia sumažėjo lietuviškų mokyklų, bet mūsų partijos bei organizacijos dėl to neprotestavo. Tarp tautinių mažumų labiausiai sumažėjo rusų bei jų mokyklų, gudiškai kalbantiems pietryčių Lietuvos gyventojams yra lenkiškos mokyklos, o mokyklų valstybine kalba čia nėra 50 vietovių, bet dėl to neprotestavo nei Lietuvos, nei Rusijos, nei Gudijos ministerijos.
Tik Lenkija laiko Lietuvą ar bent jos rytinę dalį Lenkijos pakraščiu ir reikalauja čia laikytis Lenkijos įstatymų, 1950 metų VKP (b) CK nutarimo „Dėl priemonių darbui tarp Lietuvos TSR lenkų gyventojų pagerinti“, pagal kurį įsteigta 3 kartus daugiau lenkiškų mokyklų negu dabar yra (bet ir tai yra didžiausias rodiklis pasaulyje).
Lietuva – vienintelė valstybė pasaulyje, išlaikiusi sovietinį švietimo modelį. Lenkiškos mokyklos iki šiol nepajėgia išmokyti taisyklingos valstybinės kalbos, dėl to šis egzaminas tautinėms mažumoms žymiai palengvintas (atitinka maždaug 9 klasės lygį). Lenkų rinkimų akcijos vadovybės narys J. Kviatkovskis pareiškė: „Jeigu mūsų vaikai turėtų nuo 2013 metų laikyti vienodą egzaminą su lietuviais, tai reiškia, kad daug lenkų paprasčiausiai jo neišlaikytų“ („Kurier Wileński“, 2010-12-17, p. 5). Taip Lietuva jau 20 metų nevykdo savo Konstitucijos ir nesudaro lygių galimybių įvairių tautybių abiturientams, kurie mokosi mokyklose ir valstybine, ir nevalstybine kalba.
Dalis prekybos, transporto, savivaldybių ir kitų įstaigų tarnautojų iki šiol pagal įstatymus nepajėgia atsakyti taisyklingesne ar apskritai valstybine kalba. Net buvęs kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus V. Tomaševskis nepajėgė taisyklingai valstybine kalba pasakyti beveik nė vienos sakinio ir pažeidė Valstybinės kalbos įstatymą, piliečių teisę oficialiai girdėti taisyklingą kalbą. Ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys J. Narkevičius, 2010-12-01 d. Seimo tinklalapyje paskelbęs pranešimą dėl Švietimo įstatymo naujos rezoliucijos, padarė apie 20 klaidų. Gal mažaraštingumas yra ir viena priežasčių, dėl ko Lenkų rinkimų akcija ir gatvių, vietovių pavadinimus pradėjo versti į užsienio kalbą, taip reikalavo daryti ir rinkimų biuleteniuose?
Nesąžininga teigti, jog išmokęs valstybinę (ir buvusią protėvių) kalbą, sužinojęs savo krašto istoriją pilietis asimiliuosis ir nuo to jį reikia pietryčių Lietuvą valdančiajai partijai saugoti.
Lenkiškose mokyklose yra daug trūkumų dėl istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo pamokų. Lenkiškoms mokykloms vadovauja daugiausia Lenkų rinkimų akcijos nariai, pavertę tas mokyklas Lenkų rinkimų akcijos lopšiu, motina maitintoja ir rinkimų štabu, dėl to jis ir ginamas iki paskutinio šovinio. Jų mokyklose kabo partijos šūkis, kuris išvertus būtų maždaug toks: „Gimiau Lietuvoje, myliu Lenkiją“. Mokiniai į stovyklas, ekskursijas vežami ne į Lietuvos regionus, o į Lenkiją. Vilniuje jie gėles deda ne prie J. Basanavičiaus, o prie J. Pilsudskio širdies kapo ir Armijos krajovos – buvusių Lietuvos priešų – paminklų. Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus auklėjami ne Lietuvos piliečiai.
Siekiant tas problemas bent kiek spręsti pagal Europos Sąjungos standartus, buvo surinkti 48 Lietuvos Respublikos Seimo narių parašai, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija iki Kalėdų būtų svarstoma skubos tvarka. Tačiau Lenkija per ištikimybę jai prisiekusius (priėmusius lenko kortą) ir netiesiogiai (per jų vadovaujamas organizacijas, švietimo įstaigas) finansuojamus Lenkų rinkimų akcijos narius operatyviai paveikė 6 parlamentarus atsiimti savo parašus. Taip gruodžio 16 d. rytą staigiai padarė „tvarkiečiai“ J. Veselka, V. Galvonas, D. Barakauskas ir „krikščionys“ J. Stanevičius, D. Meiželytė, L. Kernagis. 2010-12-16 d. Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) vienas piketo prieš Lietuvos švietimo reformą organizatorių Michalas Dvorčikas, „Vspulnota Polska“ narys pareiškė: „Laimei, dėka Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje pastangų šiandien tas punktas iš posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas“. Tai patvirtino ir „Kurier Wileński“ (2010-12-17, p. 1).
O tarnaujantis ne Tėvynei, bet kitai valstybei, ar gali būti ištikimas Lietuvos Respublikai, ar saugo jos žemių vientisumą, stiprina Lietuvos nepriklausomybę, kaip yra prisiekęs?
Nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“), Varšuvoje buvo sudarytas štabas (tel. +48 605 881 870) Lietuvos švietimo įstatymui įtakoti ir gruodžio 16 d. prieš numatytą įstatymo projekto svarstymą Lenkijoje staigiai surengtos net 5 akcijos: 1) 9 val. ryto Lenkijos Seime spaudos konferenciją surengė „iš Vilniaus atvykę tėvai ir lenkų vaikai, Lenkijos valdžios prašydami padėti jiems kovoti dėl Vilnijos lenkiškų mokyklų“, kad jos nebūtų likviduojamas. Negirdėtą „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų forumą“ atstovavo Edita Maksimovič, kaip Polonijos televizijos žurnalistė dažnai važinėjanti į Varšuvą ir gaunanti iš Lenkijos algą; 2) po 15 min. Lietuvos tėvai ir vaikai Lenkijos Seimo nariams turėjo įteikti peticiją ir lietuviškus vadovėlius; 3) 10 val. Varšuvos miesto taryba turėjo gauti protesto raštą persiųsti Vilniaus miesto tarybai; 4) 11 val. prie Lietuvos ambasados Varšuvoje vyko Lenkijos revanšistų organizacijų piketas, įteikiant atvirą laišką; 5) 12 val. Gdanske prie Lietuvos Respublikos garbės konsulato vėl vyko kelių asmenų protesto piketas, rengiama Lenkijos Seimo rezoliucija. Lietuvoje tą dieną jokių akcijų nebuvo.
Lenkija nepripažįsta, kad savo švietimo reikalus tvarko blogai, todėl negali drausti Lietuvai perimti ir Lenkijos švietimo modelio.
„Vilnijos“ draugijos valdybos vardu pirmininkas Kazimieras Garšva
“Nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“), Varšuvoje buvo sudarytas štabas (tel. +48 605 881 870) Lietuvos švietimo įstatymui įtakoti ir gruodžio 16 d. prieš numatytą įstatymo projekto svarstymą Lenkijoje staigiai surengtos net 5 akcijos”
Autoriui atrodo, kad Lenkijos teritorijoje privalu laikytis Lietuvos Konstitucijos?
Girdėjau tokį pasakymą nenorintiems kalbėti lietuviškai:”Začem vam litovskij jazyk – dvornikami vy smožete pabotat i bez litovskovo jazyka”. Taigi, vaizduojantieji kovotojus už Lietuvos lenkų gerovę, iš tiesų jiems nepaprastai kenkia – siekia, kad jie liktų mažamoksliai, mažai išsilavinę, kad negalėtų įstoti į jokią aukštąją mokyklą. Beje, taip daroma nuo seno: tarpukariu Vilniaus krašto gyventojai turėjo mokėti mokestį už langų plotą. Todėl langai buvo maži, o namuose tamsu. Tamsoje gyvendamas žmogus darosi visapusiškai tamsus. Tokį lengviau agituoti, įtikinti.
Ričardai, Jūs savo komentare rašote:
“… tarpukariu Vilniaus krašto gyventojai turėjo mokėti mokestį už langų plotą.” Labai įdomi informacija, norėčiau daugiau apie tai sužinoti. Kaip jums paskambinti ar parašyti el. paštu?
Mano tel. 8 686 38202, jonas.aleknavicius@gmail.com, Jonas Aleknavičius. Ačiū.
tie ‘kurvu vaikai’ turetu pirma sugrazinti Lietuviu Tautai Baltu etnines zemes, kurias vis dar esa okupave
Labai liūdna, kad taip lengva ranka mūsų Seimo nariai balsuoja už lietuvybės naikinimą Rytų Lietuvoje. Jie net neįsivaizduoja, kokią brutalią jėgą remia. Žmonės jau dūsta nuo prievartos, bet neturi jokio palaikymo iš savo valdžios. LRA, siekdama paklusnumo, nesiskaito su jokiomis priemonėmis, pažeidžia žmonių laisvo apsisprendimo teisę, persekioja visokiomis priemonėmis nors menkiausią nelojalumą parodančius žmones, o mūsų seimūnams tai atrodo kaip menki juokeliai. Svarbiausia-tėvai negali savo vaikų ugdyti valstybine kalba nuo darželio, nors daugelis to nori. Lenkija parodo piktą veidą (o ką reikia, matyt, pamalonina) -ir mūsų “šulai” praskysta, kaip baudžiauninkai prieš savo poną. Jiems nusispjauti į Rytų Lietuvos lietuvių kančias.
Deja, Kotryna, Jūs teisi. Mes galime bent viešinti viską kas dedasi Rytų Lietuvoje. Jei turite kokių nors žinių – rašykite, paskelbsime.
“Ašigalio kortelė” (Karta Polaka) yra diskriminacinis tautiniu pagrindu dokumentas. Kad nebūtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečiai, būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems, turintiems Lietuvos Respublikos piliečio pasą:
1. Laisvai dirbti Lenkijos Respublikos teritorijoje be papildomo leidimo;
2. Vykdyti ekonominę veiklą Lenkijos Respublikos teritorijoje vienodomis sąlygomis kaip ir Lenkijos Respublikos piliečiai;
3. Gauti Lenkijos Respublikoje nemokamą švietimą;
4. Iškilus pavojui Lenkijoje, gauti nemokama sveikatos priežiūra tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai;
5. Turėti galimybę nemokamai aplankyti muziejus Lenkijos teritorijoje.
6. Gauti pirmenybės tvarka lėšų iš Lenkijos valstybės ar savivaldybių biudžetų.
Tada jokių problemų su “kortomis”.
Ta “Ašigalio kortelės” teiginio dalis, kad ši kortelė patvirtina priklausomybę kokiai nors tautinei grupei yra daugiau deklaratyvi – neturi jokio istorinio pagrindo Vilniaus “krašto” vietinims gyventojams, kurių protėviai dar XIX amžiaus viduryje buvo lietuviai ir lenkais savęs nelaikė, nes nemokėjo lenkiškai.
Bet kurią temą diskutuojant apie “lenkus” Lietuvoje – logiškas susidaro vaizdas, kad gal būt Varšuvoje egzistuoja virtualus projektas “Lenkija Lietuvoje”, t.y. valstybės valstybėje kūrimas.
Tada logiškai atrodo bet kuris spaudimas Lietuvai:
TAUTINĖS MAŽUMOS PAVADINIMAS. Jie save vadina “lenkais Lietuvoje” – tai atitinka projektą “Lenkija Lietuvoje”. Lietuviškai kažkodėl vadinami kitaip – “Lietuvos lenkais”.
PAVARDŽIŲ RAŠYBA nelietuviškais rašmenimis pagrindiniuose dokumentų dalyse. Prieštarauja Lietuvos įstatymams, bet neprieštarauja virtualiam projektui “Lenkija Lietuvoje”? Įvedus kelias lotyniškas raides – sekantis etapas būtų reikalavimas dokumentuose įvesti pilną lenkišką raidyną su visais diakriniais ženklais, nes tik lotyniškos raidės atseit pažeistų lenkais laikomų žmonių teises į “teisingą” užrašymą? Toks pavardžių įrašas būtų pagrindas reikalauti, kad lenkiški diakriniai ženklai būtų privalomi žiniasklaidoje, o lietuviai mokėtų teisingai juos perskaityti ir ištarti? Bet pakėlus archyvus – vietinių gyventojų protėvių pavardės atrandamos LIETUVIŠKOS. Tada kas bus laikoma “originalia rašyba” ar senos lietuviškos pavardės lietuviškais rašmenimis, ar 1920-1939 metų okupacijos laikotarpiu sulenkintos pavardės lenkiškais rašmenimis?
GATVIŲ LENTELĖS IR AUTOBUSŲ MARŠRUTAI.
AWPL motyvuoja abstrakčiu teiginiu, kad vietovėse, kur naudojamos kitos kalbos – tai būtų privaloma? Bet įdomus rezultatas – kalbama abstrakčiai apie “kitas vartojamas kalbas”, o užrašai tik LENKIŠKAI. O kur užrašai “kitomis vartojamomis kalbomis”? Be to, kodėl šie antri užrašai nevalstybine kalba kabinami ne “tose vietovėse” – o visame Vilniaus rajone, tas pats ir visame Šalčininkų rajone?
Ar Vilniaus ir Šalčininkų rajonai yra virtualaus projekto “Lenkija Lietuvoje” teritorijos?
O Vilniaus miestas irgi “Lenkija Lietuvoje”? Nes pasigirsta siūlymų Vilniaus miesto VISAS gatves dubliuoti lenkų kalba, o prie įvažiavimo į miestą iškabinti neegzistuojantį toponimą “Wilno”?
TAUTINIAI RŪBAI ir kita etnografija.
Iš Vidurio Lenkijos nukopijuoti tautiniai rūbai yra “Lenkijos Lietuvoje” dalis? Kodėl vietiniai, laikantys save lenkais, nenaudoja tautinių rūbų, kurie tradiciškai vystėsi Vilniaus “krašte”? Todėl, kad jie nesiskiria nuo lietuviškų?
Grzegorz Brzęczyszczykiewicz, Chrząszczyżewoszyce powiat Łękołody
http://www.youtube.com/watch?v=ftrqO-jkMpE
2010 m. …
„Lenkija Lietuvai įteikė notas, kad Lietuvoje nebūtų vykdoma švietimo reforma ir kad lenkų kalba Lietuvos mokyklose būtų traktuojama kaip valstybinė.”
Ar toks yra jos „geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo” supratimas? …
Įteikė notą. Nota tai dar ne ultimatumas? Tai ačiū! …
„Dėl to „Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė ir kiti svarbūs politikai įsipareigojo, kad artimiausiais mėnesiais tas projektas Lietuvos Seime nebus svarstomas“ (2010-12-16 d. PAP pranešimas). ”
Atėjo 2021 m., o aš taip ir neatspėju – kas verčia mūsų garbųjį Seimą toliau keliaklupsčiauti, patiems žemintis ir leisti Lietuvą taip žeminti?..
Paprastai kalbant, tai tik oficialus diplomatinis kreipimasis raštu. Gali pranešti apie ką nors. Gali pareikšti protestą, dar ką, bet ką… Nota? Na, ir kas? Konvencija, na ir kas? Svarbiausia yra tautos, valstybės interesai, o ne kas ką parašė.
Reikia o r i a i ir labai ramiai reaguoti: notą užregistruoti, įsegti į bylą, o bylą – į lentyną. Jei yra ūpas parašyti atsakymą, tai rašome: „ačiū, labai dėkingi, išnagrinėsime, svarstysime, tarsimės ir pan.“ 🙂
Dabar jautrumas jau taip padidėjęs: tas parašė tą, anas aną, iš ten pasakė dar kažką, o ta pasiskiepijo. Na, ir kas? Kas jie tokie? Jau ne kartą čia to klausiau. Dar kartą – oriai, ramiai, juk savivertę dar kai kas gal turi? 🙂