Ketvirtadienis, 29 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Kur gyvena tikrasis Kalėdų senis?

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2010-12-24 20:47:25
8
Mūsų Kalėda. 2003 m. | VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ nuotr.

Mūsų Kalėda. 2003 m. | VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ nuotr.

Dabartinis svarbiausias Kalėdų švenčių veikėjas Kalėdų senis pasirodo mažai ką bendro turi su lietuviškais papročiais.

Tiek jo išvaizda, tiek ir elgesys Kalėdų šventėje yra vėlyvos vartotojiškos kultūros kūrinys, toks pats netikras ir dirbtinis, kaip ir pati vartotojiška kultūra. Etnologai sutaria, kad lietuviškas Kalėda yra niekaip nesusijęs nei su Šventuoju Mikalojumi, nei su komerciniu Santa Klausu.

Mūsų Kalėda yra autentiškas folklorinis personažas. Tikrasis Kalėdų senis turėtų gyventi Lietuvoje.

Vos tik Laisvę atgavusią Lietuvą apleido meiliai Seniu Šalčiu vadinto raudonnosio rusų Diedo Morozo pajėgos, tuoj į jo vietą nusileido amerikoniškus dzingulbelsus rypuojantis Santa Klausas.

Pastaruoju metu šis amerikoniškos kultūros gaminys, surenkantis iš tėvų – vargšų ir turtingų –vaikams supirktas dovanas, o po to jas išdalinantis vaikams savo vardu yra mūsų apsimestinės fasadinės kultūros kaukė, įkūnijanti netikrą prekybininkų išpuoselėto tarpininko nuoširdumą.

Kaip Šventas Mikalojus virto Santa Klausu?

Krikščioniškoje tradicijoje pagrindinį Kalėdų personažą buvo įprasta sieti su krikščionių šventuoju Mikalojumi iš Miros. Tikėta, kad šis krikščionių vyskupas, IV a. gyvenęs Anatolijoje (dabar Turkija), garsėjo dosnumu.

Pasakojama, kad vieno dievobaimingo krikščionio dukroms jis davė kraitį, kad joms iš skurdo nereikėtų tapti prostitutėmis.

Nuo X a. šis šventasis imtas laikyti vaikų globėju. Iki tol Mikalojų savo globėju dar laikė ir jūrininkai, kaliniai, kepėjai bei pirkliai.

1626 metais keletas olandų laivų, priešakyje su fregata „Goede Vrouwe“, kurios pirmagalyje puikavosi išdrožta medinė jūrininkų globėjo Šv. Mikalojaus figūra, atplaukė į Naująjį pasaulį.

Avantiūristai laimės ieškotojai iš indėnų už 24 dolerius ir spalvotų stiklinių karoliukų saują nusipirko žemės ir įkūrė gyvenvietę Naujasis Amsterdamas.

Amerikos senbuviams senosios Europos perėjūnų dovanas sėkmingai atvežęs medinis Šv. Mikalojus iš laivo pirmagalio buvo perneštas ir pastatytas pagrindinėje kaimelio aikštėje. Dabar tas kaimelis žinomas Niujorko vardu.

Naujojo pasaulio gyventojų olandų lūpose šventojo Mikalojaus vardas, skambėjęs kaip „Sinter Klas“ palaipsniui išvirto į „Santa Klass“, o vėliau ir į „Santa Klaus“. Taip į Naująjį Pasaulį atkeliavo Naujieji metai su „naujuoju Kalėdų seniu“.

Sakoma, kad svarbų vaidmenį amerikoniškojo Santa Klauso įvaizdžio kūryboje suvaidino 1822 m. prieš Kalėdas paskelbta Klemento Klarko Muro (Clement Clarke Moore) poema „Šv. Mikalojaus apsilankymas“, geriau žinoma kaip „Naktis prieš Kalėdas“ (The Night Before Christmas).

Joje vaikas Kalėdų išvakarėse susitinka su dovanas atnešusiu šventuoju. Čia garbusis šventasis vaizduojamas visiškai be rimtumo ir rūstumo aureolės, o kaip linksmas gyvenimiškas elfas su apvaliu pilvuku ir pypke burnoje…

Poetas Santa Klausui nurengia šventojo mitrą ir pasodina jį į elnių kinkinį. Šiame eilėraštyje šventasis pirmą kartą pasirodo važiuojantis aštuoneto elnių kinkiniu. Devintasis elnias, vardu Rudolfas Raudonnosis, sugalvojamas kiek vėliau.

Vėliau amerikonizuotą Santa Klauso vaizdinį žurnale „Harper’s“ 1860-1880 m. išplėtoja dailininkas Tomas Nastas. Santa Klausas susiejamas su Šiaurės ašigaliu rašoma, jog jis turi gerų bei blogų vaikų sąrašą.

Kai 1885m. iki tol įvairiaspalviais kostiumais rengtas šventojo nimbo netekęs Santa Klausas ant Kalėdinio atviruko pasirodo apsivilkęs raudonai, ši jo apdaro spalva tampa populiariausia.

Kaip Santa Klausas tampa reklamos „auka“

1922 metais amerikoniška „Coca Cola“ kompanija, kurios firminė spalva buvo raudona, nusprendžia pasitelkti Santa Klauso vaizdinį savo reklaminiams tikslams.

Kadangi žiemą gaivinančių gėrimų pardavimas smarkiai krenta, tai „Coca Cola“ vadybininkai nusprendžia žmonėms į galvas įbrukti naują šūkį: „Troškulys nepaiso sezonų“. Ta proga Santa Klausui, nešančiam maišą su vaikams skirtomis dovanomis, į rankas įspraudžiamas dar ir butelaitis su „Coca Cola“.

Nuo 1931-ųjų iki 1964-ųjų Santa Klausą įvairiose padėtyse, bet būtinai su „Coca Cola“  buteliu rankoje piešia populiarusis dailininkas Haddonas Sundblomas.

Dėka tikroviškų piešinių bei ilgalaikio reklamos poveikio žmonės „sužino“ kaip atrodo „tikras“ Kalėdų senis. Tai linksmai išsišiepęs, barzdotas, gerai įmitęs ir atsigėręs nedidelio ūgio seniokas. Štai taip atsirado mūsų dabartinio Kalėdų Senelio vaizdinys.

Taip užsidarė ratas. Šventas Mikalojus, kuris kadaise nuoširdžiai grūmėsi su senovės Graikų dievais ir pagoniškąja religija, praėjus 1,5 tūkstančio metų daugumos krikščionių galvose pavirto „Coca Cola“ ir supermarketų prekes-dovanas transportuojančiu ir distribuojančiu Santa-Klausu…

Dėka reklamos ir amerikoniško užsispyrimo, raudonai-baltas Santa Klausas dabar jau bebaigia išstumti įvairių Europos tautų savus kalėdinius personažus: anglų Kalėdų Tėvą, prancūzų Kalėdų Diedą, suomiškąjį Jolopukki, net rusų Senį Šaltį ir kitus Europos tautų etninius Kalėdinius veikėjus…

Kodėl „tikrasis“ Kalėdų senis gyvena Laplandijoje?

Tik Manenheimo linijos meistrai suomiai vieningai pasipriešina plintančiai Santaklausiškai „okupacijai“. Įvertinusi grėsmes savo tradicijoms, suomių vyriausybė nusprendžia sustiprinti savo tautinio Kalėdų senelio vadinamo Jolupuki įvaizdį. Imasi priemonių jį iškelti į kultinį lygmenį ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Sukuriama reklama – ant Korvatunturi kalno pastatomas Jolupuki skirtas namas, sugalvojamas ir visam Pasauliui paskelbiamas kalėdų senio pašto adresas. Kas gi dabar nežino, kad „tikras“ Kalėdų senis gyvena Laplandijoje?

Dabar suomiškasis Jolupukki gauna didžiausią kiekį laiškų iš viso Pasaulio suaugusiųjų ir vaikų. Kiekvienais metais vidurdienį gruodžio 24-ąją jis atvažiuoja rogėmis, tempiamomis šiaurinių elnių, lydimas savo jaunųjų pagalbininkų, vadinamų tonuotu, į patį seniausią Suomijos miestą Turku. Čia iš miesto rotušės paskelbia Kalėdinio Pasaulio pradžią.

Bet JAV Santa Klausas nenusileidžia ir jau užtikrintai keliauja už Europos ribų. Štai Turkijos Demros mieste pastatytas paminklas Šv. Mikalojui, tačiau ant postamento stovi ne išmintingas vyskupas, o…. kokakolinis Santa Klausas.

Net superkonservatyviame ir, kaip žinoma, krikščioniškų Kalėdų nešvenčiančio Izraelyje jau pasirodė atvirukai su Santa Klausu, tik vietoje raudono kalpoko, jam ant galvos čia puikuojasi žydiška jarmulka!

Kokias vertybes naikina Santa Klausas?

Etnologai sutaria, kad nei rusų Senis Šaltis, nei lietuviškas Kalėda yra niekaip nesusiję nei su Šventuoju Mikalojumi, nei su komerciniu Santa Klausu. Tiek rusų Senis Šaltis, tiek mūsų Kalėda yra autentiški folkloriniai personažai.

Jei imame ieškoti savo lietuviško Kalėdų senio vaizdinio ištakų, tuoj aptinkame įdomius dalykus – ne vieną kalėdinį persirengėlį, o visą jų būrį. Etnografiniai duomenys rodo, kad seniausi kalėdiniai persirengėliai čia buvo zoomorfiniai ir jų buvo 12.

Vėlesnėse Kalėdinėse tradicijose iš buvusio persirengėlių būrio jau buvo išskiriama ir sureikšminama kokia nors viena kaukė, pavyzdžiui gervės, žirgo – šyvio, meškos, ožio ar keistokos būtybės dadulio (dedulio)…

Per Kalėdas kaukėti persirengėliai tempė iš kaimo į kaimą daužydami lazdomis (tabalais) kelmą arba kaladę, o po to džiaugsmingai ją sudegindavo, kaip blogio ir tamsos įsikūnijimą. Tai atlikus buvo džiaugsmingai sveikinami ir laiminami namai, žmonės ir gyvuliai. Kaukėtų persirengėlių eisena aplankydavo kiekvieną sodybą, laimino ir linkėjo skalsos ir laimės namų šeimininkams.

Manoma, kad tiek Kalėdų, tiek Užgavėnių kaukėti persirengėliai gali būti istoriniuose šaltiniuose paliudyto lietuvių Saulės vadavimo mito ir naujametinės pasaulio tvarkos atkūrimo apeiginiais įkūnytojais.

Pagrindinis Saulės vadavimo mito veikėjas yra tapatinamas su istorinių šaltinių minimu, Saulę nukalusiuoju, dieviškuoju kalviu Teliaveliu.

Lietuvių tautosakoje apdainuojamas Kalėda ir vėlyvasis Kalėdų Senis greičiausiai yra būtent šio mitinių Saulės vaduotojų būrio svarbiausio veikėjo folkloriniai ir etnografiniai atitikmenys.

Kalėdų Senio-Kalėdos kalėdojimas greičiausiai atitinka mitinių Saulės vaduotojų (vaduotojo) lankymąsi žmonių namuose, pranešant bendruomenės nariams, kad Saulė išvaduota iš tamsos jėgų nelaisvės ir Pasaulio tvarkos atkūrimas pradėtas.

Kalėda laimino namus, apeiginiais veiksmais siekdamas paskatinti gerovę, užtikrinti skalsą ir darną būsimais metais. Jis nedalino daiktinių dovanų, greičiau atvirkščiai – už savo antgamtines dovanas Kalėda pats buvo apdovanojamas maistu ar kitais daiktais.

Čia svarbi reikšmė skiriama geram žodžiui – kalėdiniams sveikinimams bei linkėjimams. Tik žodžių paveikumui sustiprinti namų kampai apiberiami javais, o vaikai apdovanojami riešutais…

Dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvoje tebebuvo praktikuojamas toks senovinis persirengėlių kalėdojimo paprotys. Žmones laiminantys ir sveikinantys kalėdiniai persirengėliai už sveikinimus gaudavo dovanų.

Tikėta, kad linkėjimai gali išsipildyti už juos atsidėkojus. Dažniausiai buvo atsidėkojama valgomais dalykais. Kalėdotojų sveikintojų vaikštynės užsitęsdavo iki pat Krikštų (sausio 6 d.).

Norėdami Kalėdų Senio įvaizdžiui sugrąžinti tautinį lietuvišką savitumą, turėtumėm labiau atskleisti jo, kaip legendinio Saulės vaduotojo, kaip mitinio didvyrio pasaulio šviesos ir tvarkos atkūrėjo Saulės sugrįžtuvių laiku lankančio ir šventais žodžiais bei linkėjimais laiminančio mūsų namus vaidmenį.

Šalia Kalėdos galime pasitelkti ir kitus užmirštus apeiginių persirengėlių vaikštynių dalyvius, jei ne visus 12, tai bent tradicinius Kalėdos pagalbininkus, dar XIX a. besireiškusius kalėdinėse tradicijose – šyvį, gervę, ožį ir kt.

Tik prisiminę ir nūdienos poreikiams pritaikę savus senus papročius būsime patrauklūs ir įdomūs sau patiems, savo vaikams ir kitiems.

Tikrasis Kalėdų senis turėtų gyventi Lietuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  2. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Alona says:
    14 metų ago

    puikus straipsnis, Jonai, ačiū.

    Atsakyti
  2. Dar says:
    1 metai ago

    Ačiū už labai įdomų, išsamų straipsnį.Tik keli patikslinimai- Goede Vrove – Goede Vrouwe , Sinter Klas- Sinter Klaas, Motore-Moore (Muras).

    Atsakyti
  3. Šiaip says:
    1 metai ago

    Nors ir senas straipsnis, bet viskas tiesa. Susitaikymo ir ramybės. Teaplanko mus protėvių dvasia.

    Atsakyti
  4. Tomas Jakutis says:
    1 metai ago

    Nereikia pasakose ieškot tikrovės. Bet vaikams neuždrausi, teieško.

    Atsakyti
    • Nemenkinkime pasakų reikšmės says:
      1 metai ago

      Pasakos labai padeda tėvams ir seneliams – jos atstoja mažylių aukles.
      Mano Mamytei nereikėjo sekioti paskui mane, nuo pavojų saugoti, nes žinojau, kur ragana tūno, kur kiti pavojai vaikų tyko, ko daryti negalima, nes jie tuoj prisistatys… Pasakų veikėjai prižiūrėjo, kad už saugaus rato kojų nekelčiau, kad savo poelgiu jų neprisikviesčiau, tad Mama galėjo ramiai savo darbą dirbti.
      Be to, pasakos padeda mažiesiems ugdyti vaizduotę, plėsti jau jiems žinomą pasakų pasaulį savo susikurtais naujais vaizdais.

      Atsakyti
      • Tomas Jakutis says:
        1 metai ago

        Nesakau, kad pasakos nereikalingos. Kai skaityti išmokau būdamas 4 metų, – mano pirmoji nuosava knyga buvo “Trys aukso žodžiai” (skaičiau kas vakarą n kartų apie metus laiko) ir dabar ji mano namuose užima garbingą vietą. Bet pasakas nuo tikrovės visad griežtai skyriau.

        Atsakyti
      • Šiaip says:
        1 metai ago

        Neseniai persikraustėme su anūkėliu prie ežero gyventi. Iš pradžių neramu buvo – nuolat tenka girdėti tai vienur, tai kitur vaikas nuskendo. Tada ėmėme aiškinti, kad ežere Morė gyvena, bet anas gudresnis pasirodė – Morė gyvena šiaurėje, o ką ežeras jau šiaurė? Tada iš karto buvo prisimintos laumės – ežere jos gyvena, vakarais plaukus šukuoja, skalbiasi, mažus vaikus labai myli ir kartais net sukeičia arba šiaip pačiumpa. Viskas – vaikas auksinis, nebereikia nei saugoti, nei žiūrėti, per dienas po kiemą šlaistosi, bet prie ežero nė artyn. Taigi, pasakos labai geras dalykas.

        Atsakyti
  5. BŪKIM! says:
    1 metai ago

    Algimantas RUSTEIKA: Būkim čia
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-bukim-cia/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo
Ukrainos balsas

Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

2025 05 29
Pinigai
Lietuvoje

Liberalai lauks Finansų ministerijos plano šešėliui mažinti  

2025 05 29
Danės upė
Lietuvoje

Baigiamos tvarkyti Danės upės pakrantės

2025 05 29
Linas Jonauskas | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

L. Jonauskas ragina nuo taršos gelbėti Žibos upelį

2025 05 29
Lampėdžių paplūdimys
Lietuvoje

Kauniečius pasitinka atnaujinti paplūdimiai

2025 05 29
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą
Menas

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
Donaldas Trampas | facebook.com, Donald Trump nuotr.
Lietuvoje

D. Trumpas dėkoja Lietuvai už žuvusių JAV karių gelbėjimo operaciją

2025 05 29
Pinigai | pixabay.com, 22737298 nuotr.
Lietuvoje

Artėjant atostogoms – viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius

2025 05 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
  • >Naivus klausimas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Rimgaudas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
  • Aleksas Tarnas apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?
  • Liberalai lauks Finansų ministerijos plano šešėliui mažinti  
  • Baigiamos tvarkyti Danės upės pakrantės
  • L. Jonauskas ragina nuo taršos gelbėti Žibos upelį

Kiti Straipsniai

Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Pajūris | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kodėl į saulės spindulius negalima numoti ranka?

2025 05 03
Automobilis

Pavasarinė saulė vairuotojams gali būti pavojinga

2025 05 01
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07
Jonas Vaiškūnas ir Algirdas Patackas Kaune, 2013 m. spalio 14 d. – tautinės kultūros bendražygiai

J. Vaiškūnas. Algirdas Patackas – liepsnojanti dvasia, nušviečianti kelią gyvenimui

2025 04 03
Lygiadienis Kernavėje

Kernavėje ant Balto kalno pasitikta pavasario lygiadienio šventė „Teka upelė, duinoja“

2025 03 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
  • >Naivus klausimas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
  • Rimgaudas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
  • Aleksas Tarnas apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas
  • >skt. apie Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kai atbėga Elnias devyniaragis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai