www.lrs.lt
Seimas priėmė Pilietybės įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais.
Respublikos Prezidentė, grąžindama Seimui pakartotinai svarstyti Seimo priimtą Pilietybės įstatymą pažymėjo, kad didžioji dalis priimto Pilietybės įstatymo nuostatų yra sveikintinos, tačiau, jos nuomone, Įstatyme nustačius, kad Lietuvos Respublikos piliečiais gali būti ir ES ir NATO valstybių narių piliečiai, tai sudarytų prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms.
Šalies vadovės vertinimu, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities, t.y. tuo pagrindu, jog manoma ar tikimasi, kad būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu asmuo galbūt ateityje turės nuopelnų valstybei ir Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis nustato, jog „Išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tai reiškia, kad tokie įstatymų nustatyti atvejai gali būti tik reti, ir tai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys.
Respublikos Prezidentės nuomone, emigracijos ir išeivijos problemas būtina spręsti, pirmiausia sudarant ekonomines, politines ir teisines sąlygas grįžti kiekvienam lietuviui ir sąlygas kurti Lietuvą visiems kartu, nes Lietuvos yra tiek, kiek jos yra mūsų širdyse ir darbuose. Antra, problemas būtina spręsti teisėtu ir teisiniu būdu.
Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo komitetuose metu buvo priimti tokie sprendimai: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Seimui priimti Pilietybės įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pataisomis. Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai siūlė nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. lapkričio 18 d. dekrete Nr. 1K-529 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti” pateiktiems siūlymams ir siūlė Seimui priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (Nr. XI-1077) be pakeitimų.
Diskusijos Seime metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjęs Paulius Saudargas, primindamas, kad priimant Pilietybės įstatymą buvo pasiektas kompromisas, ragino Seimo narius nekeisti savo nuomonės.
Darbo partijos frakcijos vardu kalbėjęs Kęstutis Daukšys pabrėžė atsakomybę prieš Tėvynę: „Manau, kad pilietybė nėra nei privilegija, nei patogus gyvenimo būdas. Pirmiausia tai yra pareiga, atsakomybė ir ryšys su tėvyne. O tėvynę turime tik vieną, negalima turėti penkių, šešių ar dešimt, nes ji, kaip ir mama, yra viena. Todėl kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ką jis laiko savo tėvyne ir kurios šalies yra pilietis. Todėl ta dviguba pilietybė turėtų būti labai retas reiškinys“.
Pasak socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, „Prezidentės veto yra argumentuotas konstituciškai, argumentuotas nacionalinio saugumo pagrindų kontekste, argumentuotas užsienio nepriklausomybės garantijų kontekste, ir tik referendumas 12 straipsniu gali pakeisti vienaip ar taip šitą interpretaciją“.
Normally I’m against killing but this article slahguetred my ignorance.
Why?
4OjbHR ihkfuxvwrlhn