Dauguma Baltų genčių, šimtmečius gyvenusios didžiulėje teritorijoje nuo Vyslos vakaruose iki Dniepro baseino pietuose ir Volgos, Okos bei Maskvos upių rytuose, išnyko. Istorijai liko tik upių ir ežerų pavadinimai. Todėl kalbos istorikams nelengva rekonstruoti baltų prokalbę. Tačiau jie neblogai žino, kada ir kaip susiformavo viena archaiškiausių pasaulyje lietuvių kalba.
Žiūrėti I-ą dalį:
Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu: kalbų archeologija I (video)
Norėtusi daugiau tekstų šia tema, taip pat ir apie archeologiją.
“Todėl kalbos istorikams nelengva rekonstruoti baltų prokalbę. Tačiau jie neblogai žino, kada ir kaip susiformavo viena archaiškiausių pasaulyje lietuvių kalba.”
moksliškus balsus nutaisę kalba nesąmones. atseit lietuvių kalba ‘susiformavo’ – taip ėmė pati formuotis, formuotis ir susiformavo. protėviai ir žyniai kalbėjo taip, kaip jiems gavosi 😀 čia ‘istorikai’ vertina protėvius pagal save (ir dabartinį ‘krivį’) – jie nieko verti, tai mano, kad ir protėviai buvo neverti.
keista, REKONSTRUODAMI (atkurdami, atstatinėdami) baltų prokalbę, svetimžodžiais FORMUOJA (gadina) dabartinę kalbą. Zinkevičius netyčia pasakęs lietuviškai ‘vandenvardžiai’ iškart pasitaisė HIDRONIMAI 😀
VU Orientalistikos centro direktoriaus indologijos ir Budizmo studijų profesoriaus Audriaus Beinoriaus iš sanskrito kalbos išversti tekstai liudija, kad formuojantis sanskrito kalbai esminę įtaką padarė iš rytų atėję Arijai( bet ne germanai). Jie paliko sanskrito kalboje tokius pasakymus kaip: “O Višpatie Deve” prasme atitinkantį lietuviškai prasmei bei kai kurių dievybių vardus pvz. Aušrinė – “Ušasė” sansk. taip kad reikia ieškoti lietuvių kalbos šaknų likusių sanskrito tekstuose.