Niekada nėra vėlu apsivalyti

Elena ARONŠTAMIENĖ, www.alkas.lt

Lietuvių kaltinti tingumu, išradingumo, verslumo stoka nėra jokio
pagrindo. Tai ypač aišku, kai palygini lietuvį su bet kurios užsienio
išsivysčiusios šalies žmogumi – išeivis iš Lietuvos yra ir vikresnis,
ir gudresnis, ir išradingesnis, ir kantresnis, ir atkaklesnis. Tokie
patys yra ir tie, kurie tebegyvena Lietuvoj. Be šių savybių mes būtume
jau seniai išnykę.

Visa bėda yra to darbštaus ir nelinkusio skųstis, kito adresu burnoti,
kitą kritikuoti žmogaus yra ta, kad jis nežiūri, apsimeta nematąs kaip
kiti, sugebėję palipti iki valdžios (irgi dažnai tik darbščiųjų žmonių
per didelio nuolankumo bei kuklumo dėka), dergia sąžiningiesiems
Lietuvos žmonėms tiesiai ant galvos. Tepa juos viskuo tuo, kuo patys
smirdi ir iš bet kokios situacijos išeina švarūs, nepaliesti, o dažnai
net ir su dar aukščiau pakelta galva bei dar veidmainiškesne teisuolio
kauke ant veido.

Juk visiems jau įkalta, kad dėl visko esi kaltas tik pats, todėl ir
tylėk, net nedrįsk užsiminti, kad gal tikrai ne mano čia kaltė.

Mūsų visų bėdair nelaimė yra tai, kad nesugebėjome, kad neturėjome
tiek drąsos, atkalumo ir tvirtumo tuoj pat po Nepriklausomybės
atkūrimo atsikratyti valdžioje (kad ir pačiame žemiausiame jos lygyje)
kiekvienu anksčiau ten dirbusiu ar bent jau buvusiais komunistais,
aktyviais komjaunuoliais.

Šiandien, po dvidešimties metų be jų buvimo valdžioje, mes turėtume
Lietuvoje visai kitą ir teisingumo, ir moralės, ir sąžinės, ir garbės,
ir pilietiškumo sampratą. Todėl šiandien jau gal ir būtų galima leisti
aukščiau pakylėti ir kokį buvusį komjaunuolį, kuris, dėl savo jauno
amžiaus, galbūt, būtų irgi sugebėjęs per tuos pora dešimtmečių
pasikeisti. Šiandien emigrantų gretose, galbūt, matytume tik tuos,
kurie visada turėjo svajonę gyventi bet kur, kad tik ne Lietuvoje, bei
buvusius kolaborantus, bet ne buvusių tremtinių vaikus, ne tuos, kurie
sovietiniais laikais nebuvo pionieriai, komjaunuoliai, komunistai, ne
tuos, kurie yra patriotai iki savo mažiausios kūno ląstelės, iki
širdies gelmių ir šiandien emigracijoje išgyvena didelį dvasinį
diskomfortą dėl negalėjimo gyventi Lietuvoje.

Ach, tas prakeiktas darbštaus lietuvio aklas nuolankumas….

Niekada nėra vėlu apsivalyti. Bėda tik ta, kad kuo ilgiau nesivalome,
kaupiame šiukšles, tuo jų daugiau susikaupia, tuo labiau jos dvokia ir
kartais jau atrodo, kad tą mėšlą geriau palikti pūti ir toliau nei
bandyti tai atrūšiuoti ir iškopti tik tai, kas tikrai kenkia ir
nereikalinga

Pagarbiai,
Elena Aronštamienė