Sietynas kartos Saulės kelią
Lapkričio vakarais temstančiam dangui išsigiedrinus žiebsis ryškiausios vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega; šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela; pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras; rytuose Tauro žvaigždyne – Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje – Denebas.
Paukščių takas drieksis iš rytų į vakarus. Jame nesunku bus atrasti vieną paskui kitą iš eilės šiuos žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį.
Sietynas (Plejadės) ir Grįžulo ratai šį mėnesį taps puikiais nakties laikrodžiais. Sietynas kartos Saulės dienos kelią: vakare – tekės, vidurnaktį – kulminuos, paryčiui – nusileis; o Grįžulo ratų “iena” visą laiką rodys į po horizontu slenkančią Saulę.
Pasirodys Aušrinė
Jupiteris vakarais švytės gana aukštai pietuose. Jo šviesis palengva blės ir planeta jau bus matoma ne visą naktį. Lapkričio 15-16 d. virš Jupiterio praslinks priešpilnis Mėnulis.
Venera – Aušrinė antroje mėnesio pusėje skaisčiai sušvis prieš aušrą pietryčiuose kylančiame Mergelės žvaigždyne. Keliolika laipsnių aukščiau jos švytės ir Saturnas.
Saturną matysime rytais ir jis kasnakt kils vis aukščiau. Mėnesio pabaigoje prieš aušrą Saturnas Mergelės žvaigždyne pakils iki 30 laipsnių virš pietryčių horizonto.
Merkurijaus ir Marso šį mėnesį nematysime.
Liūtas pažers meteorų
Lapkričio 10-23 dienomis reikšis Leonidų meteorai. Šiemet leonidų maksimumas įvyks naktį iš lapkričio 17 į 18 d. Deja, jis sutaps su Mėnulio pilnaties laiku, tad šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti silpnesnius meteorus. Geriausias laikas stebėti leonidus bus valanda arba dvi prieš aušrą, kuomet pradėjęs dilti Mėnulis bus jau nusileidęs. Prognozuojama, kad per valandą šiemet praskries tik apie 15-20 meteorų. Bet sunkiai prognozuojami leonidai gal būt gali pateikti ir malonių staigmenų. Ryškiausi leonidų lietūs buvo stebėti 1698, 1799, 1833, 1866, 1966 ir 2001 m. Žemė kasmet praskrieja pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistų dulkių juostą. Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sužiba kaip leonidų meteorų srautas – taip vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.
Hartlio kometa jau ims tolti
Spalyje išryškėjusi Hartlio kometa (103P/Hartley) mėnesio pradžioje, kuomet dar netrukdys Mėnulio šviesa, bus nesunkiai surandama per paprastus lauko žiūronus. Tai ryškiausia šių metų kometa, spalio 21 d. priartėjusi prie Žemės per 18 milijonų kilometrų ir pasiekusi 4.4 ryškį.
Lapkrityje Hartlio kometa slinks per Mažojo Šuns (5-9 d.), Vienragio (10-22 d.) ir Laivagalio žvaigždynus tolydžio blausėdama. Mėnesio viduryje ji jau nublanks peržengusi plika akimi matomo šviesulio ryškį.
Mėnesio pabaigoje, naktį iš lapkričio 28 į 29, kometa slinks tarp trijų padrikųjų spiečių (M46, M47 NGC 2423) Laivagalio žvaigždyne. Dabar galime jau šią kometą pamatyti ir iš arti, kadangi lapkričio 4 d. pro ją 700 km atstumu praskrido kosminis aparatas EPOXI Tai tas pats anksčiau vadintasis Deep Impact, prieš kelerius metus pasiuntęs torpedą į Tempelio-1 kometą.
Šiame video-siužete EPOXI artėja prie Hartlio kometos branduolio:
Kito šios kometos priartėjimo prie Žemės laukiama 2017 metais.
