Seimas pradėjo svarstyti Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą

www.alkas.lt, www.lrs.lt

Seimo vakariniame posėdyje teisingumo ministras Remigijus Šimašius pristatė Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą Nr. XIP-968(2), kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.

Pagal įstatymo projektą kompensuoti ketinama už totalitarinių režimų 1939–1990 metų okupacijų laikotarpiu nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Numatomas mokėtinos kompensacijos dydis – 128 milijonai litų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės paskirtam fondui. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, kompensacijos dydis nustatytas, atsižvelgiant į mūsų valstybės finansines galimybes, į Lietuvos archyvų departamento sudarytame Žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų paieškos valstybės archyvuose sąraše esančią informaciją bei valstybės įmonės Registrų centro pateiktus šio turto vertinimo duomenis.

Kompensaciją siūloma pradėti mokėti nuo 2012 m. sausio 1 d. ir baigti iki 2023 m. kovo 1 d. Ji būtų išmokama kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Išmokėtina kompensacijos dalis būtų nustatoma Seimui tvirtinant kiekvienų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į garbų Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusių žydų tautybės asmenų amžių, įstatymo projekte numatoma dalį kompensacijos sumos (t. y. 3 milijonus litų) išmokėti iki 2011 m. kovo 1 d.

Įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą kompensuoti perduodant nuosavybės teise Vyriausybės paskirtam fondui valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Jei Vyriausybės nutarimu paskirtam fondui bus perduotas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, tokiu atveju piniginės kompensacijos dydis bus mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri bus apskaičiuojama remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.

Siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymą išmokėta piniginė kompensacija būtų panaudota tikslingai bei prisidėtų prie žydų religinės bendruomenės veiklos Lietuvoje stiprinimo, ketinama įtvirtinti ir teisinius saugiklius. Siūloma, kad kompensacija galėtų būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Pagal įstatymo projektą perduotas nekilnojamasis turtas taip pat galėtų būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Pagal galiojančius įstatymus žydų religinėms bendruomenėms buvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos, ir tik tie, kurie turėjo aiškų teisių perėmėją. Restitucija dėl kito žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto, vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatomis, negali būti vykdoma, nes dėl istorinių aplinkybių (įvairiuose Lietuvos miestuose iki holokausto egzistavusios ir aktyviai nepriklausomos Lietuvos ekonomikoje ir versle dalyvavusios žydų bendruomenės buvo praktiškai sunaikintos, o naujos neįsteigtos) nėra išlikusių šių subjektų teisių perėmėjų.

Už šį įstatymo projektą po pateikimo balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 7. Nutarus pritarti projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Audito, Biudžeto ir finansų, Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 21 d.