2010 m. spalio 22 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikos salėje (Maironio g. 6) įvyks susitikimas su hab. dr. Rimute Rimantiene jos 90-mečio sukaktuvių proga.
Garbioji sukaktuvininkė dalinsis savo prisiminimais, bus rodomi Gyčio Grižo ir Vytauto Urbonavičiaus filmai, atidaryta šiai progai skirta Vilniaus dailės akademijos bibliotekos parengtą parodą.
Rimutė Jablonskytė – Rimantienė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune, žymaus Lietuvos istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės – Jablonskienės (1886–1974) šeimoje. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją.
1938–1946 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.
Dar mokydamasi pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Dirbo moksline bendradarbe, vyr. fondų saugotoja, Archeologijos skyriaus vedėja.
Dėstytojavo Vilniaus ir Kauno universitetuose. 1960 m. – 1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute. 1962 m. R. Rimantienė apgynė daktarės disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui habilituotai daktarei R. Rimantienei buvo paskirta valstybinė premija.
Kantriai ir uoliai dirbdama, kasinėdama archeologijos paminklus bei studijuodama daugiausia jos tėvo Konstantino Jablonskio surinktą medžiagą, ji atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos laikmetį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. R. Rimantienės monografija „Lietuvos paleolitas ir mezolitas“ tapo kertiniu veikalu, padėjusiu pagrindus Lietuvos paleolito ir mezolito sampratai.
Mokslininkė net kelis dešimtmečius buvo pasišventusi vieno iš sudėtingesnių bei įdomiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – neolito bei žalvario amžių tyrinėjimams. Surengta dešimtys archeologinių ekspedicijų Vakarų ir Pietų Lietuvoje, sukaupta ir išnagrinėta gausi archeologinė medžiaga, parengtos keturios monografijos:
„Šventoji: Narvos kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1979;
„Šventoji: Pamarių kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1980;
„Nida: Senųjų baltų gyvenvietė“. Vilnius, 1989;
„Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“, 2005.
Parašyta daugybė mokslinių straipsnių ir pranešimų.
Pats reikšmingiausias R. Rimantienės kūrinys, atskleidžiantis 8000 metų laikotarpio istorinę panoramą yra „Akmens amžius Lietuvoje (Vilnius, 1984). Ši knyga susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greitai tapo bibliografine retenybe. Antrasis, papildytas šios knygos leidimas buvo išleistas po 12 metų: Akmens amžius Lietuvoje“. Vilnius, 1996.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, atsivėrė platesnės galimybės ryšiams su pasaulio archeologais.
Mokslininkė daug keliavo, skaitydama pranešimus tarptautinėse konferencijose Danijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje. Skaitė paskaitas Stokholmo, Upsalos ir Freiburgo universitetuose.
Sveikiname garbiąją mokslininkę gražios sukakties proga!
www.alkas.lt redakcija
Gal galima nedaryti klaidų, 3 eilutė, “susityikimas”
Žinomiausius akmens amžiaus radinius atkasusi archeologė sulaukė 100 metų: visos svajonės išsipildė
– lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2020/10/24/news/zinomiausius-akmens-amziaus-radinius-atkasusi-archeologe-sulauke-100-metu-visos-svajones-issipilde-16804991/