Žymos archyvas: Vulfstanas

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

5-oji senovės baltų amatų ir karybos šventė „Karo žirgas“ (0)

2016 09 17 tauro-guolis-rengeju-nuotrŠventė „Karo žirgas“ | rengėjų nuotr.

Pakalniškių kaime (Gelgaudiškio sen., Šakių r.) Panemunių regioniniame parke VšĮ „Tauro guolis“, jau ketvirtus metus iš eilės surengs istorinę XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos šventę –  „Karo žirgas“ V.

Ši šventė skirta etninės Lietuvos gyvajam kultūros paveldui puoselėti ir išsaugoti, tai – senosios žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir viešinimas.

Šventės „Karo žirgas“ viršūne bus – 1km. greito jojimo lenktynės žemaitukų žirgais. Tai istorinių lenktynių atkūrimas.  IX a. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas  (Wulfstan), lankėsi aisčių (prūsų) žemėse ir užrašė savo metrasčiuose daug įvairių žinių apie to laikmečio papročius.Tas pats Vulfstanas pasakojo apie raitelių lenktynes–varžytuves šermenyse: „Kai miršta ar žūsta jų (prūsų) kilmingas vyras–karys, pas juos yra paprotys, visą kas geriausia ir brangiausia ką jis turėjo, užsigyveno (dažniausiai tai būdavo ginklai, šarvai, žirgo ekipuotė), jų artimieji visa tai išdalina už miesto (kaimo) mylios atstumu į atskiras dalis (šešias),skirtingu atstumu ir žuvusiojo geriausi draugai, bendražygiai, atvykę į šermenis su savo eikliausiais žirgais, dalyvauja lenktynėse – varžosi dėl to išdalinto turto. Todėl, pas juos taip vertinama eikliausi žirgai“.

Tai puikus, gražus, sektinas paprotys, kai kario, kovos draugo ir bendražygio kovų trofėjai – yra ne paveldimi vaikų, ar giminaičių, o išdalinami atpasakotu būdu, lyg ir per atranką, nes eikliausius žirgus turi geriausieji kariai – raiteliai. Tokiu būdu lyg ir skatinama būti stipriam, tvirtam ir taip iškeliant užduotį siekti būti geriausiu. Juk ir vaikai, bei giminaičiai gali dalyvauti lenktynėse ir pasiimti tėvo trofėjus. Gražiausia tai, jog net ir broliai gali varžytis ir laimėti ir neturėti pykčio, kuris paveldėjo daugiau.

Prie viso pasakyto, reikėtų dar pridurti, kad visus Vulfstano žodžius patvirtina Lietuvos archeologinė medžiaga iš istorinių kapinynų vidurio Lietuvuje (Marvelė Kauno r., Pakalniškiai Šakių r., Nendriniai Marijampolės r.) , kuriuose IX-XIIIa., buvo laidojami kariai – raiteliai.

XII–XIIIa. Senovės baltų amatų ir karybos šventės „Karo Žirgas“ V  2016 m. Rugsėjo 17 d.

A2 Karo zirgas 5-2400

Šventės dienotvarkė:

Šeštadienis

12:00 Šventės pradžia ir kiemo atidarymas

12:00 20:00 Istorinio kiemo mokymai

12:30 – 12:45 Šventės rengėjų pasisakymas (kieme)

12:00 – 16:00 Istorinių karybos reikmenų gamybos rodymas žiūrovams (kieme)

12:00 – 16:00 Istorinių laikų jaunimo įvairūs užsiėmimai ir žaidimai su žiūrovais (kieme)

16:00 – 16:30 Istorinio XII-XIIIa. Vidurio Lietuvos Kario – raitelio – „VYTIES“ pristatymas (kieme)

16:30 – 17:00 Šventės raitelių ir jų žirgų pristatymas (kieme)

17:00 – 18:00 Raitelių su žemaitukais konkūro varžybos (kieme)

18:00 – 18:30 Šventės viršūnė – atkuriamosios  greito jojimo 1 km. lenktynės pagal  IXa.Wulfstano pasakojimą

18:30 – 19:30 Iškilmingas visų dalyvių, raitelių ir žiūrovų žygis į istorinį XII – XIIIa. Karių – raitelių  kapinyną. Trumpas istorinio kapinyno pristatymas. Raitelių su žemaitukais varžytuvių nugalėtojų apdovanojimas.

19:45 – 20:00 Apeiginės ugnies istorinių karių – raitelių garbei  įkūrimas (kieme).

20:30 Šventės pabaiga – kiemo uždarymas.

Vyks 5-oji senovės baltų amatų ir karybos šventė „Karo žirgas“ (0)

Šventė „Karo žirgas“ | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 17 d. 12 val. Pakalniškių kaime (Gelgaudiškio sen., Šakių r.) Panemunių regioniniame parke VšĮ „Tauro guolis“, jau ketvirtus metus iš eilės surengs istorinę XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos šventę –  „Karo žirgas“ V.

Ši šventė skirta etninės Lietuvos gyvajam kultūros paveldui puoselėti ir išsaugoti, tai – senosios žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir viešinimas.

Šventės „Karo žirgas“ viršūne bus – 1 km. greito jojimo lenktynės žemaitukų žirgais. Tai istorinių lenktynių atkūrimas.  IX a. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas  (Wulfstan), lankėsi aisčių (prūsų) žemėse ir užrašė savo metraščiuose daug įvairių žinių apie to laikmečio Skaityti toliau

Tradiciniai lietuviški žaidimai (3)

Žaidimas „Avinėliai“

Kartą viešint Norvegijoje, netikėtai teko dalyvauti norvegiškų Joninių šventėje. Gerokai įkaušusi šventės dalyvė norvegė, vardu Marta, šoko nuo stalo ir pasiūlė pažaisti tradicinį norvegišką žaidimą – imtynes kojomis. Du žaidėjai sugula greta vienas kito ant žemės, galvos – priešingose pusėse. Jie suneria kaires rankas, pakelia kaires kojas ir jomis susikimba. Laimi tas, kuris perverčia per galvą savo priešininką.

Gal dėl to, kad norvegė buvo stotinga, o gal kad

mums šis žaidimas buvo visiška naujiena, ji mėtė lietuvius be jokio vargo. Skaityti toliau