Žymos archyvas: Sergejus Temčinas

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną? (0)

 Pranciškus Skorina. Graviūra iš „Būties“ knygos Praha 1519 m. | Wikipedia.org nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“.

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500 metų (video) (0)

Sigitas Narbutas,Sergejus Temčinas, Audrys Antanaitis, Ilja Lemeškinas | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta septynių autorių parašyta knyga apie pirmąjį Lietuvos spaustuvininką Pranciškų Skoriną. Kaip sakoma knygos pratarmėje: „Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais – dar vieną knygą,šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Pirmasis tarptautinis gruzinų kalbos diktantas bus rašomas Vilniaus universitete (0)

smm.lt nuotr.

Balandžio 14 d. 17 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje vyks gruzinų kalbos diena. Šis renginys skirtas garsiojo poeto Šota Rustavelio 850 metų jubiliejui.

Dalyviai galės pasiklausyti prof. Sergejaus Temčino paskaitos apie gruzinų kalbos ir raštijos tradiciją, daugiau sužinoti apie Šota Rustavelį ir jo garsiąją poemą „Karžygys tigro kailiu“, pabendrauti su svečiais iš Gruzijos ir Lietuvos, taip pat apžiūrėti kaligrafinio rašto pavyzdžių, fotografijų parodą.

Skaityti toliau

Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (0)

kitabas

Kitabai – totorių rankraštinės didelio formato ir apimties knygos, svarbus raštijos paminklas.  Vienas iš seniausių ir svarbiausių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabas. Nuo jo atradimo XX a. pradžioje Keturiasdešimties Totorių kaime ir prasidėjo susidomėjimas šiais rankraščiais. Šis didelės apimties (280 puslapių) kitabas labai svarbus taip pat dėl savo įvairaus turinio ir gali būti laikomas savotiška LDK musulmonų enciklopedija. Kitabai Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir šviečiamąją reikšmę. Iššifruoti daugiakalbiai rankraščiai suteikia įvairiopos informacijos ir apie religinį, ir apie kultūrinį Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimą. Iš jų galima sužinoti apie musulmonų apeigas, tradicijas. Skaityti toliau

Kviečia konferencija „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“ (dienotvarkė) (0)

Iliustracija2Gegužės 19 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (skiriama 100-ioms Ivano Luckevičiaus vardo kitabo radimo metinėms)“ atidarymas. Konferencijos atidarymo metu viešai bus eksponuojamas Ivano Luckevičiaus vardo kitabo originalas. Taip pat bus atidaryta bei pristatyta paroda, skirta kitabo 100-osioms radimo metinėms, ir pademonstruotas video siužetas „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“. Skaityti toliau