Žymos archyvas: psichologinė gerovė

Jums depresija? O gal tiesiog trūksta vitamino D? (0)

fjalonso.com nuotr.

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, kaulus ar padeda lytinei hormonų veiklai, bet ir mažina riziką susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, ir net iki 26 procentų sumažina mirties riziką.

Sveikatos specialistai pastebi, kad šiuo metu dažniau nei kas antras žmogus jaučia vitamino D stoką, tačiau dalis visuomenės neretai pasikliauna tik saulės spinduliais ir atsisako vartoti gydytojų ir vaistininkų rekomenduojamų vitaminų. Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (2)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau

Psichologė M. Strekalova: mūsų asmenybę lemia septynios kartos, 126 žmonės (0)

M. Strekalvova. asmeninė nuotr.

Psichologė Marina Strekalova dirba pagal unikalią metodiką, kurioje suderintos įvairių psichologijos sričių žinios. Ji sako, jog žinios nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir žmogus, todėl svarbu jausti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Vadinamoji giminės atmintis – viena populiariausių jos praktikų.

„Naudojant vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio metodiką, užsiėmimų metu peržiūrime kiekvieno žmogaus giminės istoriją: kokios ten yra nuostatos, kaip jos veikia žmogų ir ką galima pakeisti. Skaityti toliau

Kaip mokslininkai prognozuoja mūsų ateitį? (0)

Mokslu AkademijaPagal pusantrų metų vaiko elgesį mokslininkai gali pasakyti, kaip jis elgsis sulaukęs trejų, pagal trejų metų – kai jam sukaks aštuoneri ar net penkiolika. Manoma, kad net iki 50 proc. psichinių sutrikimų prasideda paauglystėje, todėl itin svarbu nuo mažens stebėti vaikų savijautą ir elgesį. Jei vaikas agresyvus, pernelyg aktyvus ir jam nuolat trūksta dėmesio, mokslininkų prognozės tėvų nenudžiugins. Kad vaikas pasikeistų, turi keistis aplinka. Deja, išgirdę pesimistines prognozes, tėvai dažnai reaguoja neadekvačiai ir dar labiau sustiprina problemą, užuot padėję ją spręsti. Skaityti toliau