Žymos archyvas: Nijolė Čiučiulkienė

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video) (1)

„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Romualdas Ozolas, pradėdamas Lietuvos kultūros kongresą 1990 gegužės 19 d, sakė: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius.“

Žinoma dabar, rugsėjo 18 d. įvykęs Kongreso renginys „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ buvo kitoks nei tais 1990 metais. Tada užliejo žmonių jūra, skaičiai buvo stulbinantys ir kalbėjo patys už save: Skaityti toliau

M. Puidokas. Ar Švietimo ministerija girdi abiturientus ir mokytojus? (0)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Abitūros egzaminų diskusijoje sprendimas priimtas: vyriausybė pasakė – egzaminai bus. Vis tik, nors padėtis atrodytų aiški, neatsakytų klausimų lieka beveik tiek pat kiek ir atsakytų. Mokytojų ir mokinių balsai garsėja, bet jie lieka sunkiai girdimi. Kas vyksta?

Kadangi esu gavęs daug kreipimųsi, paklausimų, atsakymų ieškojau diskutuodamas su švietimo ekspertais, analizuodamas mokslininkų nuomonę, teikdamas klausimus ministrui A. Monkevičiui, išklausydamas abiturientus ir mokytojus bei gilindamasis į pateiktus atsakymus. Apibendrindamas mane pasiekusią informaciją, dalinuosi man kilusiais probleminiais klausimais. Skaityti toliau

Kaune vyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ (1)

Simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gegužės 26 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas), įvyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių Tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos veikėjų. Skaityti toliau