Žymos archyvas: Kazys Blaževičius

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)

1941 m. birželio 22–28 d. sukilėliai Kaune | Bundesarchiv Bild 146-1984-102-25A nuotr.

Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.

Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau

Lietuvos sąjūdžiui Kaune – 25 metai: faktai, įvykiai ir žmonės (3)

Kauno sąjūdis

Lietuvos valstybingumo datas žymi 1918 m. vasario 16-oji bei 1990 m. kovo 11-oji. Lietuvos Sąjūdis mus atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis įrodė, kad negalima užgniaužti tautos siekio būti laisvai ir nepriklausomai. Šiandien Sąjūdis turi įrodyti, kad Lietuvos valstybingumas yra neperkamas ir neparduodamas. Po Kovo 11-osios liko daug neįgyvendintų tikslų ir kai kuriems gali atrodyti, kad siekis sukurti kiekvienam teisingą Lietuvą yra neįgyvendinamas. Tačiau istorija mums primena, kad ir 1918 m. Lietuvos tikslas atkurti buvusį valstybingumą taip pat kai kam atrodė viršijantis lietuvių tautos jėgas ir galimybes. Skaityti toliau

Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi pagerbti karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą (9)

Armijos Krajovos išžudyti Dubingių gyventojai lietuviai (1944 06 23) | Archyvinė nuotr.

Liepos 13 d. 15 val. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga ketina pagerbti karo nusikaltimus  Lietuvoje vykdžiusios Armijos krajovos (AK)  atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių.

Minėjimą numatoma pradėti Šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių  kapinių pranešė  savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ (2011m. 07 06-13 d., priedas ROTA Nr. 655).

Lietuvos valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, kad: Skaityti toliau