Žymos archyvas: Etnokosmologijos centras „Kryuja“

J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA: Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais (2)

Lapkričio  18  d.,  penktadienį, 16  val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centro Didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8 ) vyks susitikimas  su  baltarusių Etnokosmologijos centro „Kryŭja“ almanacho  „Druvis“ skirto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etninėms tradicijoms ir baltiškosios kultūros paveldui Baltarusijoje, leidėjais ir autoriais.

Susitiksime dalyvaus almanacho „Druvis“ kūrėjai – dailininkas ir muzikantas, dūdmaišių meistras bei tradicijų tyrinėtojas, vyriausias almanacho redaktorius  Todoras Kaškurievičius, Skaityti toliau

Gudai išleido almanacho „Druvis“ 3-čią numerį (2)

Gudijoje išleistas jau trečias baltiško almanacho „Druvis“ numeris. Šį baltų kultūrai skirtą leidinį leidžia visuomeninė organizacija Gudų etnokosmologijos centras „Kryuja“.

Leidinyje skelbiami straipsniai apie: „šiaurinę“ indoeuropiečių kilmės teoriją, indoeuropiečių tradicijas kaip baltiškosios tapatybės pagrindą, Gudijos baltiškąjį etnokultūrinį paveldą, dvynių mitologiją, Gudiją kaip Balto-Skandios dalį, LDK kaip imperiją ir kt.

Šiame „Kryuja“ numeryje,kaip ir prieš tai išleistuose, skelbiami ir Lietuvos autorių darbai. Skaityti toliau

A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II (6)

Aliaksėjus Dzermantas

– Kokia yra Jūsų religinė pasaulėžiūra?

– Be abejo, tai labai asmeniškas klausimas. Pasakysiu tiek, kad save laikau baltiškojo tikėjimo pasekėju. Būtent su mūsų senąja Tradicija jaučiu dvasinį, emocinį, estetinį ryšį bei harmoniją. Todėl man yra svarbus ne tiesiog jos tyrinėjimas, bet ir jos atgimimas šiuolaikinėje formoje. Svarbu, kad etninis religingumas būtų vienu iš tautinio atgimimo pagrindų, kultūriniu avangardu, o ne paprasta, žaisminga marginalija. Skaityti toliau