Lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės, tačiau nė viena raidė nėra tokia ypatinga kaip „ė“ – tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Būtent šiai raidei ir bus skirta išskirtinė skulptūra. Pasak projekto organizatorių, iki realaus jos atsiradimo laukia keli etapai, į kuriuos bus įtraukta ir visuomenė. Šiandien startuoja pirmasis, kuriuo kviečiama teikti pasiūlymus skulptūrai. Ją planuojama statyti Kaune, tikimasi, kad tą pavyks padaryti kitų metų pavasarį.
„Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos tarsi pasiglemžė lietuviškas raides – taškelius, nosines, varneles. Skaityti toliau →
Lapkričio 9 dieną paaiškės, kuriam filmui apie Lietuvos gamtą atiteko šių metų Petro Abukevičiaus vardo premija. Savo sprendimą tądien praneš P. Abukevičiaus konkurso komisija. Kartu bus paskelbta, kuriam filmui skiriamas publikos simpatijų apdovanojimas – kūrinį išrinks portalo LRT.LT skaitytojai.
Balsuoti už kūrinius pagal jų ištraukas galima iki lapkričio 6 d. 12 val. čia.
Lietuviai tebėra labai palankūs ES ir savo šalies narystei joje, tačiau dauguma įsitikinę, jog padėtis Lietuvoje blogėja. Tai parodė rugsėjį atlikta EP užsakymu atlikta apklausa.
68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnis procentas užfiksuotas tik Airijoje ir Maltoje). Panašų požiūrį turi ir daugelis europiečių: 62 proc. jų remia savo šalies narystę ES, o 65 proc. įsitikinę, kad narystė jų šaliai atnešė naudos – tai didžiausi rodikliai nuo pat 1983-iųjų. Skaityti toliau →
Spalio 18 d.Seimas priėmė Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2565(2), kuriuo nutarta paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą.
Už Seimo nutarimą balsavo 66 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.
Pagal priimtą nutarimą privalomasis referendumas bus vykdomas dvi dienas – 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis. Skaityti toliau →
Spalio 10 d. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai visuotinėje apklausoje balsuoja dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų palaiko dvigubos pilietybės įvedimą, rodo tarpiniai apklausos duomenys.
„Norime atsiklausti ir žinoti mūsų partijos narių nuomonę, tai nulems ir partijos poziciją. Apklausoje, tikėtina, dalyvaus apie pustrečio tūkstančio narių, taigi tai bus reprezentatyvi apklausa – iš jos galima nuspėti ir galimą referendumo sėkmės ar nesėkmės tikimybę“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Skaityti toliau →
Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Skaityti toliau →
Rugsėjo 25 d. Seimas po svarstymo pritarė Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2477(2), kuriomis siekiama pailginti laikotarpį, per kurį surengiamas referendumas Seimui priėmus nutarimą dėl referendumo paskelbimo.
Šiuo metu Referendumo įstatyme įtvirtinta, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo. Skaityti toliau →
Vakar, Lietuvos moksleiviai kartu su bendraamžiais iš visos Europos nusprendė, kam atiteks Europos jaunųjų kino žiūrovų apdovanojimas. Geriausiu šių metų Europos jaunimo filmu tapo režisieriaus Berni Goldblat vaidybinis filmas „Prisiekiu“ („Wallay“).
Beveik šimtas 12–14 metų moksleivių iš Pakruojo, Raseinių, Trakų rajonų, taip pat Alytaus, Vilniaus ir Visagino kartu su savo bendraamžiais iš 36 Europos šalių vienai dienai tapo žiuri nariais. Nuo ankstyvo ryto Europos jaunųjų kino žiūrovų dienos dalyviai kino teatro salėje susirinko žiūrėti, Skaityti toliau →
Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.
– Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums?Skaityti toliau →
Vasario 14 d., Seimo rūmuose vykusiame renginyje – „Už vaikystę be smurto“, kurį globojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, rengė Paramos vaikams centras kartu su Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, beveik 200 vaikų pasisakė prieš smurtą.
Prieš metus, vasario 14 d., Seimo priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios visų rūšių smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus, jau duoda pirmuosius teigiamus rezultatus. Vis dėlto dar daug problemų yra neišspręsta per retai įsiklausoma į vaikų nuomonę, neišgirstama, kokio bendravimo jie norėtų iš suaugusiųjų. Skaityti toliau →
Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) sveikina viso pasaulio lietuvius, Lietuvos piliečius bei svečius ir kviečia susipažinti iš arčiau! Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausiais įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!
XXI a. idėja – laimės ekonomika. Ji atsako į daugelį šių dienų klausimų. Ją remdamiesi paaiškinsime kodėl gerovei būtina nacionalinė valstybė, kodėl turi didėti mokesčiai turtingiesiems ir mažėti mokytojams, medikams, policininkams t. y. vidurinei klasei, kodėl norint geriau gyventi reikia plėsti piliečių dalyvavimą valdyme.
Įtakingų rupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo Skaityti toliau →
Antradienį, gruodžio 12 d., europarlamentarai balsuos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą iki 2020 metų, padidinti jo biudžetą ir išplėsti remiamų projektų kiekį.
Nuo 2015 m., veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą ES ekonomikos atgaivinimui 2015-2018 m. Atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija siūlo šio fondo apimtį padidinti iki 500 mlrd. eurų ir pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos. Skaityti toliau →
Lapkričio 27 d. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad jos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame konkurse dėl Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo daugiausia balsų surinko skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais.
Nors žmonės balsuodami internetu pirmą vietą skyrė Vyčio memorialui, tačiau Kultūros ministrės sudaryta komisija nusprendė kitaip. Pasak Kultūros ministerijos išplatinto pranešimo šiame Skaityti toliau →
Lapkričio 14 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša seimo nariams pristatė nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektą, kuriuo pasiūlė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku skirti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽŠ) į VLKK deleguotą LŽS pirmininko pavaduotoją Audrį Antanaitį.
„Procedūra numato tai, kad išrinkus valstybinės komisijos narius (jų yra 17) būtų balsuojama dėl galimo kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Spalio 1 d., sekmadienį, Katalonijos gyventojai Ispanijos vyriausybės uždraustame referendume balsuoja dėl šio regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Naujausiais duomenimis, per policijos ir Katalonijos nepriklausomybės šalininkų susidūrimus Katalonijoje 844 referendumo dalyviai ir 33 pareigūnai (Alkas.lt duomenimis vienas žmogus žuvo).
Nepriklausomybės šalininkus policija muša guminėmis lazdomis, tąso už plaukų, spardo ir šaudo į juos guminėmis kulkomis. Vienam žmogui guminė kulka pataikė į akį. Skaityti toliau →
Europos paštus vienijanti asociacija „PostEurop“ skelbia gražiausio pašto ženklo rinkimus. Šiemet visi europiečiai kviečiami balsuoti už Senojo žemyno pilis, tarp kurių puikuojasi ir išskirtinis bastioninio tipo Biržų pilies kompleksas.
Kiekvienais metais tarptautinė asociacija „PostEurop“ skelbia vieną temą Europos pašto ženklų serijoje išleisti. Šiemet bendru Europos saugumo ir stiprybės simboliu pasirinktos pilys, todėl visi paštai pristatė filatelinius gaminius legendinių gynybinių tvirtovių tema.
„Per pašto ženklus galime pristatyti ne tik šalies architektūrą, kultūrą, papročius, istoriją ir tradicijas, Skaityti toliau →
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė naują nuosprendį Aleksandro Sacharuko byloje ir pripažino jį kaltu neteisėtai panaudojus dokumentą bei piktnaudžiavus tarnyba ir paskyrė jam subendrintą 1 882 eurų dydžio baudą, praneša teismas.
Pirmosios instancijos teismas A. Sacharuką buvo išteisinęs kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis teismas šį nuosprendį panaikino.
Bylos duomenimis, 2010 metais A.Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo Skaityti toliau →
Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ąją.
Šiuos rinkimus organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas www.pamatykLietuvoje.lt.
Balsuojantieji gali pasirinkti piliakalnius iš pasiūlytojo trisdešimtuko arba pateikti savo kandidatus. Visa informacija apie rinkimų organizatorių atrinktus 30 piliakalnių paskelbta specialiai sukurtoje svetainėje su žemėlapiu. Skaityti toliau →
Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.
Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau →
Balandžio 23-iąją vienmandatėje Anykščių-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 49 vyksta rinkimai į atsilaisvinusią Seimo nario vietą.
Anykščių ir dalies Panevėžio rajono gyventojų renka naują seimo narį į atsistatydinusios Seimo narės Gretos Kildišienės vietą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino jos įgaliojimus nutrūkusiais. Jau nuo sausio 26-osios ji nebe Seimo narė. Skaityti toliau →
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti veiklą Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kartu su portalu Pamatyk Lietuvoje išrinko 30 išskirtinių piliakalnių Lietuvos saugomose teritorijose. Keliavimo sezonas tik prasideda, tad kviečiame juos aplankyti šiais – Piliakalnių metais.
Kaunas žengia nepramintu taku: seniūnaičių rinkimuose bus galima balsuoti internetu
Kaune trečią kartą rengiami seniūnaičių rinkimai šiemet bus išskirtiniai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje savo balsą kauniečiai galės atiduoti internetu. Balsavimas vyks balandžio 24-28 dienomis.
„Seniūnaičių rinkimai ir kauniečių aktyvumas jų metu – pilietinės visuomenės indikatorius. Seniūnaičiai nėra valdžios struktūra, Skaityti toliau →
Kada bus išspręsta dvigubos pilietybės problema? Interviu su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru.
Nekilnojamojo turto rinkoje krizės ženklų nesimato. Pokalbis su bendrovės EIKA Plėtros departamento direktoriumi Martynu Žibūda, ekonomikos profesoriaus Kęstučio Glavecko nuomonė.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, Skaityti toliau →
Gruodžio 20 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-180(2), kuriomis nuspręsta paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. baigti pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 123 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-174) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujai paskirti ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Naujoji Vyriausybė gavusi įgaliojimus veikti privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones savo programai įgyvendinti.
Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, 4 – prieš ir 33 susilaikius, pritarė Sauliaus Skvernelio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus (Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros “ projektas Nr. XIIIP-16).
Pirmiausiai plenarinių posėdžių salėje buvo išklausytos parlamentinių frakcijų nuomonės.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kvietė balsuoti už kandidatą į Ministrus Pirmininkus:
Šiandien – paskutinė Seimo plenarinių posėdžių diena. Ji turėjo būti šventinė, gerais darbais pažymėta. Deja, ji liko su gėdos dėme. Seimo nariai yra prisiekę ginti žmonių, viešąjį interesą. Tačiau, svarstydami Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jie priesaiką užmiršo ir priėmė sprendimą pagelbėti vartojimo kreditų bendrovėms, taip blogindami besiskolinančių padėtį. Tai akivaizdus viešojo intereso, turėti teisingą kreditavimo sistemą, pažeidimas. Pirmiausia, Seimas panaikino kreditus teikiančių bendrovių ir tarpininkų prievolę įsitikinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris yra neveiksnus. Taigi, bendrovėms Skaityti toliau →
Spalio 9 d. Lietuvoje įvyko 2016-ųjų metų Seimo rinkių pirmasis ratas.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikslinus išankstinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje iki tol pirmavusią Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) aplenkė konservatoriai.
Išankstiniais duomenimis, balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje yra tokie:
PARTIJA
Balsai (% ir gauti mandatai)
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
21,66 (20+2 )
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
21,55 (19)
Lietuvos socialdemokratų partija
14,43 (13)
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
9,04 (8)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
5,49 (5+2)
Partija Tvarka ir teisingumas
5,33 (5)
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)
6,06 (0)
Darbo partija
4,69 (0)
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
2,14 (0)
Lietuvos žaliųjų parija
1,94 (0)
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
1.72 (0)
Lietuvos liaudies partija
1,01 (0)
S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga)
0,54 (0)
„Drąsos kelias“ politinė partija
0,28 (0)
Rezultatai vienmandatėse apygardose tokie:
1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2 mand.; 2 pateko į antrą ratą 2. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2; 41 3. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 0; 42 4. Lietuvos socialdemokratų partija 0; 21 5. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 0; 11 6. Partija Tvarka ir teisingumas 0; 5 7. Darbo partija 0; 5 8. Save išsikėlę 0; 2 9. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 0; 2 10. Lietuvos centro partija 0; 1 11. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 0; 1 12. Lietuvos žaliųjų partija 0; 1
Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.
Dabartiniame kadenciją baigiančiame Seime Socialdemokratų partija turėjo 40 savo atstovų, Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 30, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1, Liberalų sąjūdis – 12, partija Tvarka ir teisingumas – 9, Darbo partija– 28, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – 8, Drąsos kelias – 7.
***
Spalio 9 d. Lietuvoje vyks 2016-ųjų metų Seimo rinkimai. Balsavimas vyks nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjai, įrašyti į savo apylinkės rinkėjų sąrašą turės balsuoti šioje rinkimų apylinkėje. Rinkėjai komisijai privalo pateikti asmens dokumentą, gavę rinkimų biuletenį – pasirašyti galutiniame rinkėjų sąraše, užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę.
Rinkėjas, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet atvykęs balsuoti ne į savo, o kitą rinkimų apylinkę, esančią toje pačioje rinkimų apygardoje, rinkimų komisijai turi:
2) palaukti (kol: bus užpildyta ir išsiųsta užklausa į jo rinkimų apylinkę, patikrinant, ar dar nebalsavo ir rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo pažymės, kad rinkėjas balsuos kitoje rinkimų apylinkėje; komisija gaus iš jo apylinkės atsakymą-sutikimą dėl jo balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje; bus atspausdinta pažyma);
3) pasirašyti pažymą balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje ir gauti rinkimų biuletenius;
4) užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę. Seimo rinkimai 2016
Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai.
Rinkimuose dalyvaujančios partijos ir koalicijos:
Lietuvos socialdemokratų partija;
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai;
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai);
S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Tautininkų sąjungos ir Partijos „Jaunoji Lietuva“ koalicija);
Partija „Tvarka ir teisingumas“;
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis;
Darbo partija;
Politinė partija „Drąsos kelias“;
Lietuvos liaudies partija;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga;
Lietuvos žaliųjų partija;
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“;
Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija (Lietuvos centro partijos ir Lietuvos pensininkų partijos koalicija).
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, spalio 5-7 dienomis išankstiniame balsavime savivaldybėse, specialiuose paštuose bei namuose jau balsavo 137 842 piliečiai, tai sudaro 5,53 nuošimčių visų rinkėjų.
Rinkimų aktyvumo žemėlapis:
Šiame žemėlapyje pateikiami duomenys apie rinkėjų aktyvumą, pradedant išankstiniu balsavimu, baigiant duomenimis gautais rinkimų dieną. Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną pateikiamas kas valandą (nurodytu laiku yra nustatomas rinkėjų aktyvumas, o duomenys yra pateikiami su tam tikru vėlavimu):
Rinkimų rezultatų žemėlapis:
VRK spaudos konferencijos
Spalio 9 d., Seimo rinkimų dieną, VRK surengs 4 spaudos konferencijas – 11, 15, 20 ir 24 valandomis. Spaudos konferencijos vyks VRK posėdžių salėje (201 kab., Gynėjų g. 8, Vilniuje).
Spaudos konferencijas bus galima tiesiogiai stebėti ČIA, arba pasižiūrėti jų vaizdo įrašus:
11 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
15 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
20 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
Spalio 10 d. 12 val. Spaudos konferencijoje Seime VRK komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pristatys 2016 m. Seimo rinkimų vaisius.
Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginę transliaciją:
Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje 95 proc. gyventojų mano, kad šalyje korupcija yra plačiai paplitusi – tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių verslo grupių interesams.
Ir žmonės yra teisūs. Tikrai, korupcija mūsų valstybėje tapo vėžiu. Prie šios ligos išplitimo daug prisidėjo visos valdžios partijos: socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Skaityti toliau →
Lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės, tačiau nė viena raidė nėra tokia ypatinga kaip „ė“ – tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Būtent šiai raidei ir bus skirta išskirtinė skulptūra. Pasak projekto organizatorių, iki realaus jos atsiradimo laukia keli etapai, į kuriuos bus įtraukta ir visuomenė. Šiandien startuoja pirmasis, kuriuo kviečiama teikti pasiūlymus skulptūrai. Ją planuojama statyti Kaune, tikimasi, kad tą pavyks padaryti kitų metų pavasarį.
