Žymos archyvas: atsiminimai

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S.  Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau

Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: jausmingi liudijimai (0)

Paskaita kilmingos_moterys_

Kovo 9 d. 17.30 val. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a., Vilnius) vyks dr. Domininko Burbos (VDU Švietimo akademija) paskaita „Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: sentimentalūs liudijimai“.

Kuo skyrėsi vyrų ir moterų korespondencija, atsiminimai, teismų skundai? Kaip moterų laiškuose ir atsiminimuose atsispindėjo šeimos, buities ir pramogų temos, kiek žinių galima rasti apie jų dalyvavimą politikoje ir viešame gyvenime? Dėl kokių priežasčių kilmingos moterys atvykdavo į Vilnių, kokių interesų jos čia turėjo? Ką jos čia matydavo, kur gyvendavo, ką valgydavo, kur melsdavosi? Skaityti toliau

Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa (22)

Stanislava Voronis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes. „Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sako moteris. Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka. Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą (1)

Kazimieras Kalibatas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 16-osios šventės išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje įvyko knygos „Gyvenęs pagal priesaiką“ sutiktuvės. Tai knyga apie įžymų Lietuvos folklorininką, talentingą muzikantą, muzikos pedagogą, violenčele grojimo meistrą, daugelio tautinių ansamblių kūrėją bei vadovą, kraštotyrininką ir Lietuvos laisvės kovų dalyvį Kazimierą Kalibatą. Knygą sudarė Leonora Žukienė, redagavo Robertas Jurgaitis ir Sonata Jonušaitė. Išleido VšĮ „Versmės“ leidykla.

Įamžinti Žiemgalos krašto šviesuolio K. Kalibato atminimą, išleidžiant knygą, pasiūlė dar per jo šermenis Laimutė Purlienė ir habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Jis buvo Lietuvos ąžuolas, likimo persodintas (0)

Ilgametis Vydūno fondo valdybos pirmininkas bei VF tarybos narys Vytautas Mikūnas. Nuotrauka daryta 2004 m, švenčiant jo 80 metų amžiaus sukaktį | Vydūno fondo nuotr.

Vytautą Mikūną (1922 – 2007) prisimenant

1968 m. vasarą Vilniaus universiteto bibliotekos specialiam fonde kvapą užgniaužęs skaičiau Čikagoje leidžiamo žurnalo – „Mūsų Vytis“ tų metų ketvirtąjį numerį. Jis buvo skirtas Vydūno šimtosioms gimimo metinėms. Ką tik buvau pradėjęs rinkti medžiagą moksliniam darbui apie Vydūną, ir tai, ką čia radau, buvo tikras lobis. Pamačiau keliolika mūsuose neprieinamų nuotraukų, paties Vydūno pasakojimą apie skaudžią bėglio kelionę Vokietijos gilumon baigiantis karui, įdomius Jono Dainausko, Jono Kubiliaus straipsnius, Erdmono Simonaičio bei Igno Končiaus atsiminimus apie pažintį su Vydūnu. Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Lietuvos medicinos bibliotekoje bus pristatytas antroji J. Franko atsiminimų knyga (0)

atsiminimai-josephas-frankas-antra-knyga-mintis-lt-nuotr

Gegužės 11 d., trečiadinį, 16 val. Vilniuje Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) vyks Jozefo Franko knygos „Atsiminimai“ antrosios knygos pristatymas.

Pristatyme dalyvaus: J. Franko prisiminimų vertėja iš prancūzų kalbos prof. Genovaitė Dručkutė, itorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. Algirdas Utkus, doc. Dalia Triponienė. Renginį ves Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė.

Pavijos, Vienos, Vilniaus universitetų patologijos ir specialiosios terapijos profesoriaus, aktyvaus mokslo, visuomenės ir kultūros veikėjo Jozefo Franko (1771-1842) atsiminimai Skaityti toliau

Klaipėdoje pristatoma knyga apie legendinę aktorę Rūtą Staliliūnaitę (0)

„Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė: „Aš esu Bar­bo­ra!“ knygos viršelio detalė

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks kny­gos „Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė: „Aš esu Bar­bo­ra!“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Svajūnas Sabaliauskas, aktorė Virginija Kochanskytė ir kt.

Klaipėdoje pristatoma žur­na­lis­to ir me­no va­dy­bi­nin­ko Sva­jū­no Sa­ba­liaus­ko pa­reng­ta kny­ga apie vie­ną ryš­kiau­sių vi­sų lai­kų lie­tu­viš­ko­jo teat­ro le­gen­dų Rū­tą Sta­li­liū­nai­tę (1938-2011). Šiau­liuo­se gi­mu­siai, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Pa­šuš­vio mies­te­ly­je au­gu­siai, va­sa­ras lei­du­siai ir ten pa­lai­do­tai ak­to­rei sau­sio 21-ąją bū­tų su­ka­kę 76-eri. Skaityti toliau

A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis (13)

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido buvusio Lenkų Armijos Krajovos kario Stefano Dombskio (Stefan Dąmbski) kelioliką metų rašytą autobiografinę knygą „Ekzekutorius“, kuri 2010 m. Lenkijoje tapo labiausiai perkama knyga.

Egzekutorius : Armijos Krajovos žudiko išpažintis / Stefan Dąmbski. – Vilnius : Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2012. – 120 p. – ISBN 978-609-95348-0-0

Šią knygą sunku skaityti. Tai šiurpi žudiko išpažintis. Pavėluota atgaila dėl to, ko niekada nebesugrąžinsi – daugybės pražudytų jaunų sielų. Tai knyga apie tai, ką iš jaunos atviros būtybės padaro šovinizmas, skiepijamas jai nuo mažumės. Skaityti toliau