Žymos archyvas: Аляксей Дзермант

Rytų Europos studijų centre pristatytas naujas gudų almanachas „Siver“ (nuotraukos, audio, video) (2)

Almanacho „Siver“ pristatymas Vilniuje| cytadel.org nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Vilniuje, Rytų Europos studijų centre (RESC) buvo pristatytas Gudijos visuomenininkų pastangomis išleistas naujas istorijos-filosofijos almanachas „Siver“ („Сівер“).

Leidinio pristatyme dalyvavo RESC direktorius Laurynas Kasčiūnas, almanacho „Siver“vyriausiasis redaktorius, filosofas Aliaksejus Dzermantas  (Аляксей Дзермант), vienas iš pirmojo almanacho numerio autorių Aleksandras Sinkevičius (Александр Синкевич), vienas iš almanacho steigėjų, organizacijos „Aktualnaja koncepcija“ direktorius („Актуальная концепция“) Aleksandras Špakovskis (Александр Шпаковский), Skaityti toliau

A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I) (2)

Aliaksėjus Dzermantas

www.patriotai.lt pokalbis su Gudijos etnokultūrologu, filosofu, baltiškosios gudų tautos etnogenezės šalininku, etnokosmologijos centro „Kryŭja“ sekretoriumi bei almanacho „Druvis“ bendraautoriumi Aliaksėjumi Dzermantu (Аляксей Дзермант).

Laba diena, Aliaksėjau. Pradėkime nuo trumpo jūsų prisistatymo. Manau, kad daugumai žmonių Lietuvoje bus įdomu susipažinti su jūsų darbais ir idėjomis. Prašytume aprašyti savo praktinę, internetinę ir leidybinę veiklą.

Laba diena. Pagrindinė mano veiklos kryptis yra mokslinė. Dirbu akademinio Gudijos mokslo sistemoje, todėl mano interesai šioje srityje gana platūs: gudų ir baltų mitologija, gudų etnogenezės problema, sakralinė geografija ir geopolitika, apeigos ir valdžios mitologija, politinė ir etninė Gudijos istorija, tradicionalizmo filosofija… Drauge su bendraminčiais kolegomis aktyviai dalyvauju etnokosmologijos centro „Kryŭja“ veikloje. Skaityti toliau

A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II (10)

Aliaksėjus Dzermantas

– Kokia yra Jūsų religinė pasaulėžiūra?

– Be abejo, tai labai asmeniškas klausimas. Pasakysiu tiek, kad save laikau baltiškojo tikėjimo pasekėju. Būtent su mūsų senąja Tradicija jaučiu dvasinį, emocinį, estetinį ryšį bei harmoniją. Todėl man yra svarbus ne tiesiog jos tyrinėjimas, bet ir jos atgimimas šiuolaikinėje formoje. Svarbu, kad etninis religingumas būtų vienu iš tautinio atgimimo pagrindų, kultūriniu avangardu, o ne paprasta, žaisminga marginalija. Skaityti toliau