Pačioje 2018-ųjų pradžioje Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas (HUMF) sulaukė svečių: prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (Žiemos akademija) – intensyvūs kursai, truksiantys visą mėnesį. Juos organizuoja ir vykdo Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su Baltų filologijos katedra. Tokie žiemos kursai Klaipėdos universitete (KU) vyksta 4-ą kartą, juos rengti paskatino lietuvių kalbos vasaros kursų sėkmė.
Iš 22 kursantų 9 atvyko iš savo šalių, likusieji yra vietiniai, visam ar kuriam laikui Klaipėdoje apsigyvenę užsienio šalių piliečiai. Kaip jau įprasta, nemaža dalis kursantų KU lietuvių kalbos kursuose ne naujokai. Su kursantais pastaruoju metu daug dirba dr. Daiva Pagojienė. Prieš kiek laiko pradėję bendrauti nuo „Labas, mano vardas…“, dabar šnekučiuojasi tik lietuviškai! Kai kurių kursantų vardai ir nuotraukos pateko į ką tik išleistą dr. Daivos Pagojienės ir Jūratės Derukaitės mokomąją knygą „Aš kalbu lietuviškai“.
Iš atvykusiųjų į šiųmetę Žiemos akademiją daugelis yra Švietimo ir paramos fondo stipendininkai: nuo šių metų stipendijos teikiamos ne tik gerai žinomiems vasaros, bet ir žiemos kursams. Stipendininkus šią žiemą ryžosi priimti trys Lietuvos universitetai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Klaipėdos universitete įžanginė žiemos kursų veikla prasidėjo jau pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį.
Ssausio 8 d. vyko kursų atidarymo šventė, į kurią susibūrė žmonės iš 9 skirtingų šalių. Jų kalbinė patirtis ir motyvai įvairūs. Ralfas iš Olandijos pradėjo mokytis net nelaukęs kursų pradžios: atvykęs į Klaipėdą trumpam, panoro išmokti naują kalbą, jis mokosi beveik visą dieną – ir su grupe, ir individualiai. Doktorantas Šalva iš Gruzijos, jau šiek tiek mokantis lietuviškai, lietuvių kalbos pramoko iš savo draugų. Teo iš Slovėnijos pradinio kurso mokėsi Lietuvos edukologijos universitete, o šį kartą nusprendė vykti į kitą Lietuvos regioną. Darenas iš Kanados Lietuvoje jau ne pirmą kartą, jis ketina ne tik mokytis senelio kalbos, bet ir parašyti knygą apie savo giminės liniją iš Mažosios Lietuvos. Konstancija yra lietuvių kilmės, tačiau užaugusi Vokietijoje, ji nori patobulinti kalbos žinias, nes ketina studijuoti Lietuvoje. Aija iš Latvijos į kursus važinėja kiekvieną dieną po 120 km!
Kursantai mokosi trimis skirtingais lygiais, vienoje iš grupių taikomas diferencijuoto mokymo metodas. Iš viso pasikeisdamos kursantus mokys 6 dėstytojos. KU lietuvių kalbos kursų pagrindinis principas yra lankstumas, orientacija į kalbos mokėjimo lygį. Iš esmės mokymo programos kiekvienai naujai grupei kaskart individualizuojamos ar kuriamos iš naujo.
Kursų atidarymo šventėje HUMF dekanas prof. Rimantas Balsys pasveikino kursantus ir pasidžiaugė, kad jie yra patys pirmieji, mat į Lietuvą atvyko šimtmečio minėjimo metų pradžioje, be to, pirmą kartą KU Lietuvių kalbos ir kultūros akademija vyksta naujoje vietoje, kur dabar įsikūręs fakultetas: gražiame pastate, kuriam sukako simbolinis – 110-ies metų skaičius.
Tikimasi, kad kursantai per mėnesį pasisems ir kalbinės, ir kultūrinės patirties, taps lietuvių kalbos bei kultūros ambasadoriais savo šalyse. O gal net paliks pėdsaką Lietuvos šimtmečio minėjimo metraštyje?
