Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, šeštadienį sakydamas kalbą pirmajame Seimo rudens sesijos plenariniame posėdyje, pristatė Vyriausybės siūlymus Seimo IX (rudens) sesijos darbų programai, rašoma pranešime.
Siūloma svarstyti Seime jau registruotus ar grąžintus patobulinti teisės aktų projektus ir naujus, Seime dar neregistruotus, bet turinčius esminės įtakos valstybės politikai, ekonomikai, finansams ir socialinei raidai. Seimo Sesijai teikiamų naujų įstatymų projektų pristatymą Vyriausybės vadovas pradėjo nuo teisės aktų, skatinančių stabilų ekonomikos augimą.
„Naujausios IBM ataskaitos apie tarptautinių investicijų plėtros tendencijas duomenimis, Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė Baltijos kaimynes. Pernai buvome 18-oje to paties reitingo vietoje“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas ir pridūrė, kad investuotojai mūsų šalyje planuoja steigti žinioms imlesnes ir aukštesnę vertę kuriančias darbo vietas. „Šis rodiklis taip pat pakelia Lietuvą į tokių šalių dešimtuką. Tik dvi šalys patenka į abu dešimtukus – Lietuva ir Airija. Tai geras ženklas mūsų šaliai, nes aukštesnės kvalifikacijos ir gerai apmokamos darbo vietos garantuoja ekonomikos stabilumą ateities technologijų amžiuje“, – teigė premjeras.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad realus darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus kainų pokyčius, šiais metais viršijo prieškrizinį lygį ir yra didžiausias per visą nepriklausomybės laiką – 771,9 euro. „Ekonomistai pripažįsta, kad atlyginimų augimą paskatino ir nuoseklus minimaliosios mėnesinės algos kėlimas. Per šią kadenciją ją didinome penkis kartus. Vidutinis darbo užmokestis per šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 8,1 procento, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo net 9,4 procento, o viešajame sektoriuje – beveik 6 procentais“, – pažymėjo premjeras A. Butkevičius.
Ministro Pirmininko teigimu, Seimui bus teikiami įstatymų projektai, kurie turės įtakos tolesniam atlyginimų didėjimui, sudarys palankesnes sąlygas verslui, ypač regionuose. „Dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai paskatino parengti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, sudarantį teisinį pagrindą pakelti atlyginimus mažas algas gaunantiems kvalifikuotiems darbuotojams, pavyzdžiui, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš viso – beveik 100 000 žmonių. Gerokai padidinus minimaliąją mėnesinę algą, jų atlyginimas beveik susilygino su nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų algomis. Šis įstatymas padės ištaisyti ir kitus netolygumus, kaip antai – susidariusius didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Anot Vyriausybės vadovo, naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu bus siekiama suteikti daugiau finansinių galių smulkiajam ir vidutiniam verslui – didžiausiam darbdaviui ir svarbiam regionų ekonomikos varikliui.
Seimui svarstyti pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektas, apibrėžiantis naują šių įmonių vadovų skyrimo tvarką ir pareigų ėjimo terminą. „Numatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonių vadovu asmuo būtų skiriamas konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Jeigu jo darbas pasibaigus kadencijai įvertinamas gerai ir labai gerai, tokio vadovo kadencija yra pratęsiama dar ketveriems metais“, – pabrėžė A. Butkevičius ir pridūrė, kad panašius bendruosius principus siūloma įtvirtinti ir skiriant viešojo sektoriaus įstaigų vadovus.
Kalbėdamas apie Darbo kodeksą, premjeras atkreipė Seimo narių dėmesį, kad darbo santykių tobulinimo problemą dar 2012 metais svarstė Valstybės pažangos taryba, kurią sudaro Vyriausybės, Seimo, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. 2013 metais pratęsus Tarybos veiklą, surengtas pažangos forumas Gerovės valstybės tema. „Buvo išsamiai išnagrinėta Skandinavijos šalių, vadinamųjų gerovės valstybių, modelio patirtis. Jo sėkmė neturi ypatingos paslapties. Tai – pagrindinių politinių jėgų sutarimas dėl pagrindinių pertvarkų ir neatšaukiamas jų įgyvendinimas. Tos šalys jau penkiasdešimt metų kuria tokią gerovę, kurios verti ir mūsų žmonės. Bet tam reikėjo reformų, reikėjo pakeisti darbo santykių politiką, kad ji užtikrintų užimtumą, naujų darbo vietų kūrimą ir socialinį saugumą“, – pabrėžė A. Butkevičius.
„Šiuo keliu ėjome ir mes. Seimas patvirtino socialinį modelį, dėl kurio buvo diskutuota beveik dvejus metus. Šis modelis padeda teisinius pamatus darbo santykių ir socialinio draudimo struktūrinei reformai. Tai tarsi du tarpusavyje susisiekiantys finansiniai indai. Lankstesni darbo santykiai garantuoja naujas darbo vietas ir didesnes mokesčių įplaukas į biudžetą. Kitaip tariant, uždirba lėšų didesnėms socialinėms išmokoms, tarp kurių ir stabiliai didėjančios pensijos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Nepriėmus naujo Darbo kodekso Lietuva liktų stovėti ant žemiausios darbo santykių laiptelių pakopos. Veto šalinininkai sako, kaip nors susitvarkysime. Tokio populistinio požiūrio valstybėje negali būti. Net ir dalijant pažadus rinkimų išvakarėse. Šiame kontekste optimizmo nesuteikia trijų tarptautinių maisto produktų įmonių pasitraukimas iš Lietuvos bei dviejų besijungiančių bankų ketinimas persikelti į mažesnę šalį Estiją. Ši Baltijos kaimynė, dar 2009 metais įgyvendinusi darbo santykių reformą, vidutinį darbo užmokestį šiemet „užaugino“ iki 1 162 eurų“, – pabrėžė A. Butkevičius ir paragino Seimo narius imtis atsakomybės įgyvendinti žmonių ateičiai labai reikalingą reformą. „Tai bus visų Seimo politinių jėgų išreikšta valia kurti Gerovės valstybę – Lietuvą“, – Seimo IX (rudens) sesijos plenariniame atidarymo posėdyje sakė Ministras Pirmininkas.
