Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai, nebent nori pasigilinti į konkrečią problemą. Įprastai jie skiria mažai dėmesio kokybiškos informacijos paieškai internete ir pasikliauja tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute. Šios, įprastus statistinius duomenis papildančios įžvalgos – Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuoto ir tyrimų bendrovės TNS LT įgyvendinto kokybinio jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimo rezultatas. Tyrimas išskirtis tuo, kad pirmą kartą buvo analizuojama ir Lietuvos jaunimo, priklausančio skirtingoms tautinėms bendrijoms, elgsena.
„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai. Galima teigti, jog Facebook draugai ir išankstinės nuostatos šiuo atveju vaidina ypač svarbų vaidmenį: generuojamas turinys socialiniuose tinkluose priklauso nuo draugų preferencijų bei nuo anksčiau sekamų puslapių pobūdžio – formuojasi specifiniai „informaciniai burbulai“, – tyrimo rezultatus komentavo politologas dr. Nerijus Maliukevičius.
Prie rezultatų analizės prisidėjęs Simonas Algirdas Spurga pažymėjo, kad aktyviau savarankiškai ieškoti informacijos jauni žmonės pradeda vykstant rinkimams, taip pat jeigu juos iš žiniasklaidos pasiekia daug informacijos apie potencialius pavojus ar grėsmes. „Tada svarbiu naujienų patikimumo rodikliu tampa informacijos sutapimas skirtinguose šaltiniuose, naujienų turinį stengiamasi lyginti tarp skirtingų valstybių žiniasklaidos“, – teigė ekspertas.
„Idomu, kad tikslinės grupės atstovai nelietuviai daugiau seka Lietuvos ir pasaulio įvykius negu Rusijos, Lenkijos ar Baltarusijos naujienas. Daugelis jų su Rusijos žiniasklaida susiduria tik būdami šeimos aplinkoje kaip, pavyzdžiui, užmesdami akį į tėvų žiūrimus rusiškus televizijos kanalus. Tiek lietuviai, tiek nelietuviai respondentai pastebėjo, jog jie rusiškos žiniasklaidos vartoja mažiau nei jų tėvai ir kiti vyresni artimieji“, – pasakojo N. Maliukevičius.
Nors tautinių bendrijų atstovai naujienų (žinių) vartojimui dažniau renkasi lietuvių kalbą, vis dėl to jų tarpe medijų rusų kalba vartojimas yra ypač populiarus kalbant apie pramoginį žiniasklaidos turinį. Pavyzdžiui, nelietuviai, kitaip nei lietuvių jaunimas, žiūri rusų klasikos filmus, rusų humoristų pasirodymus. Tuo pačiu tarp tikslinės grupės atstovų Klaipėdoje ir Šalčininkuose skiriasi socialinio tinklo „Facebook“ vartojimo pobūdis: pastarieji žymiai Facebook‘e rečiau „seka“ žymius žmones, Lietuvoje populiarius nuomonės formuotojus.
Žinasklaida rusų, lietuvių kalbomis dominuoja ir lenkakalbėse bendruomenėse – Šalčininkuose lenkų jaunimo atstovai pasakojo beveik nevartojantys lenkiškos žiniasklaidos. Lenkų kalbos jie taip pat neišskyrė kaip svarbaus etniškumo aspekto: šeimose dažnai yra bendraujama būtent rusiškai, ne lenkiškai.
Šiaurės ministrų tarybos biuro direktorius Bau Haroldas Tilbergas (Bo Harald Tillberg) apžvelgdamas tyrimo aktualumą akcentavo, kad jo rezultatai puikiai iliustruoja jaunimo medijų raštingumo ugdymo svarbą. „Aktyvai remiame nepriklausomos žiniasklaidos vystymąsi Lietuvoje ir nuo pat pirmųjų projektų pastebėjome kokybinių duomenų apie jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročius trūkumą. Tai, kaip jauni žmonės pasirenka informacijos šaltinius ir vertina jų turinį, turi didelę įtaką jų pasaulėžiūros formavimuisi, be to, padeda geriau suprasti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Tikiuosi, kad šis tyrimas padės sėkmingai tęsti pradėtas iniciatyvas ir paskatins skirtingus sektorius tvirčiau bendradarbiauti šia tema“, – sakė p. Tillberg.
Apie tyrimą
2016 m. sausio – vasario mėnesiais vykdytame tyrime dalyvavo 18-29 metų Vilniaus ir Radviliškio lietuvių jaunimas bei to paties amžiaus Vilniaus, Klaipėdos ir Šalčininkų nelietuvių jaunimas. Kokybinis tyrimas vykdytas naudojant fokusuotų grupinių diskusijų metodą. Iš viso įvyko penkios diskusijos, kuriose sudalyvavo 34 respondentai.
Fokusuota grupinė diskusija yra organizuota konkrečią temą liečianti diskusija su tikslingai surinktų dalyvių grupe. Svarbu tai, kad grupinės diskusijos nėra paskirų kokybinių interviu rinkinys: respondentų interakcijos metu reikšmės yra konstruojamos bendromis pastangomis, o kiekvienas dalyvis turi galimybę sugretinti savo teiginius su kitų respondentų patirtimis.
Fokusuotų grupinių diskusijų metu surinkti duomenys leidžia paaiškinti, kokios motyvacijos, individualūs požiūriai ir patirtys siejasi su konkrečiais žiniasklaidos vartojimo įpročiais ir kuo jie skiriasi tarp skirtingoms tautinėms bendrijoms priklausančio jaunimo. Tai ypač aktualu analizuojant žiniasklaidos patikimumo vertinimus, peraugančius ir į požiūrius į politines aktualijas bei ieškant būdų stiprinti jaunimo žiniasklaidos raštingumo įgūdžius.
Apie projektą
Šiaurės ministrų tarybos biuras kartu su partneriais Lietuvoje nuosekliai remia žiniasklaidos raštingumo iniciatyvas Lietuvos mokyklose: 2014 m. įgyvendintas projektas „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, o nuo 2015 m. vykdomas projektas „Medijų raštingumo laboratorija“ Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose.
