Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį gaisrininkai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai.
Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.
Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres.
Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 Eur bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 Eur – pareigūnams.
Už ražienų, tai pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 Eur bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 Eur – pareigūnams.
Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo 28 iki 173 Eur bauda.
Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.
„Lietuvos gyventojams reikia suklusti: šalyje bus rengiami reidai ne tik dėl karantino laikymosi”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-gyventojams-reikia-suklusti-salyje-bus-rengiami-reidai-ne-tik-del-karantino-laikymosi.d?id=83925719
pvz., tokiu atveju:
„Kaip pranešė Policijos departamentas, kovo 27 d. apie 14 val. 06 min. gautas pranešimas, kad
Vilniuje, ties Neravų kaimu, parke,
rastas polietileninis maišelis, kuriame dvi granatos.
Įvykio vietoje rastos dvi kovinės granatos su sprogdikliais ir 16 šovinių.”
– lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/03/28/news/vilniuje-rastas-maiselis-jo-viduje-dvi-granatos-18810387/
Taigi, ne tik šunelių paliktos minos gali tykoti mūsų gamtoje.