Kaune atidaroma E.Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda (video)

Kauno senamiestyje, Perkūno name, penktadienį, sausio 4 dieną, atidaroma Karpinių iš popieriaus paroda „Pro dvarelio vartus“ .

Jos autorė – kaunietė tautodailininkė, etninės kultūros ir pradinių klasių mokytoja ekspertė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Šia senąją lietuvių meno sritimi susidomėjo būdama Šiaulių pedagoginio instituto studentė. Kartu su bendraminčiais ji 1981 metais įkūrė etnografinį ansamblį, tuo pat metu susidomėjo ir karpiniais, o parodose pradėjo dalyvauti jau po metų.

„Senovės žmogus buvo sutapęs su Didžiąja gamta, jos neatskyrė nuo namų, nuo buities, nuo savo būties. Jo tikėjimas tekėjo per ritualus ir giesmes, per gimimo-mirties ratą, per Pasaulio medį. Gyvybės medis – prasmingiausia ir labiausiai mane liečianti tema. Pradėjau suvokti, kur glūdi jo esmė.

Su bendrasieliais bandau ir šiandien pajausti harmoniją Žemėje, pažinti Visatos dėsnius, per kuriuos dabar ir visados reiškiasi oras, ugnis, vanduo, žemė… Tu – Pasaulyje, o Pasaulis – Tavyje“, – mintis dėsto autorė.

„Karpyba yra originali meno šaka, o karpinys – unikalus kūrybinis darbas iš popieriaus, sukurtas žirklių ar rėžtuko pagalba. Popieriaus dizaino tradicijos ypač senos Kinijoje, kadangi popierius išrastas ten prieš du tūkstančius metų. Siluetiniai karpiniai atsirado Persijoje, kurie XVII a. atkeliavo į Europą ir greitai paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje. Lietuvoje karpiniai buvo populiarūs kaime, kur įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu juos naudodavo kambarių, langų, lempų, veidrodžių, šventųjų paveikslų puošybai.

Šiandien mes kitaip suprantame popieriaus karpybos meną. Pagrindinis lietuviškų karpinių motyvas yra mitinis Medis, indo-europietiškos kultūros centrinė ašis. Kosminis medis, Gyvybės medis yra labai dažnas ir baltiškajame mene. Pasaulis yra vaizduojamas medžiu, kuris jungia tris dalis: žemutinę, vidurinę ir viršutinę, Požemį (šaknys), Žemę (kamienas). Dangų (šakos). Pasaulis parodomas kaip simbolių sistema, kuri atspindi mūsų Visatos suvokimą ir žmogaus santykį su gamta bei Aukštesniąja būtimi“, – tęsia pamąstymus apie karpymo meno esmę E.Dvarionaitė-Vindašienė

httpv://youtu.be/2VQ4YjaUb1U

E.Dvarionaitės-Vindašienės karpiniai skambant folklorko grupės „Atalyja“ dainai
„Saulės ašara“