Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
Aukštas ir įspūdingas Seredžiaus piliakalnis siejamas su legendiniu Lietuvos įkūrėju Romos didiku Palemonu. Buvo teigiama, kad piliakalnis – tai Palemono kapas. Su Palemonu susijusį pavadinimą piliakalnis išsaugojo iki šių dienų.
XIII–XIV a. čia stovėjo lietuvių Pieštvės pilis, rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1293 metų. Kryžiuočiai ne kartą ją puolė (1293 m., 1294 m., 1298 m., 1318 m., 1319 m., 1322 m.). Ne kartą buvo sudegintas ir priešpilis. Pieštvės pilis atremdavo stiprius ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Pilis saugojo šalies gilumą nuo kryžiuočių antpuolių bei užtikrino ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. 1363 m. balandį Pieštvės pilis buvo užimta ir sudeginta.
Nors ir apniokotas prabėgusių šimtmečių, Palemono kalnas yra gausiai lankomas turistų. Jo viršūnė – puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno slėnį, Nemuno ir Dubysos santaką.
2011 m. VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ parengė techninį projektą „Seredžiaus piliakalnio su gyvenviete tvarkomieji paveldosauginiai darbai“. Projekto parengimą finansavo Kultūros rėmimo fondas.
2012 m. šio techninio projekto sprendiniai, bendrai finansuojant Europos Sąjungai ir Lietuvos Respublikai, įgyvendinti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM vykdant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
Įgyvendinus projektą pagerinta Seredžiaus piliakalnio būklė. Atvežtiniu gruntu užpiltos gynybiniame pylime ir piliakalnio šlaituose iškastos duobės. Užpilti Antrojo pasaulinio karo metu iškasti apkasai. Lankytojų srautų reguliavimui įrengti takai piliakalnio viršutinės aikštelės pakraščiais, įrengti terasuoti laiptai į gynybinį griovį bei pylimą. Atlikti kraštovaizdžio formavimo želdinių kirtimai. Nuo piliakalnio pašalinti visi krūmai ir medžiai.
Didingai virš Seredžiaus miestelio iškilęs sutvarkytas piliakalnis ne tik žavi pravažiuojančius, bet ir kviečia įkopti į viršūnę nuo papėdės įrengtais laiptais.
Na jau taip be niekur nieko ir patikėsim, kad piliakalnis Seredžiaus, kalnas Palemono, o pilis Pieštvės. Juolab, kad Vyteniui valdant kryžiuočių puolimų kryptis buvo telkiama Gardino link. Pieštvės pilies reikia ieškoti apie Vištytį. O gal tai ir yra kiek iškraipytas dabartinis Vištyčio ar Pavištyčio vardas, juolab, kad iš Vištyčio ežero išteka Peisos upelis. Beje, Palemono kalno vardą tikriau būtų sieti su nemažiau įdomiais ir galimais Pelemono ar Panemono vardais ir juos laikyti pasidarytais iš bendrinių žodžių pelenai arba jotvingių žodžio pan-ike ‘ugnis’. Taigi abu vardai būtų susieti su ugnimi. Kas būtų logiška, nes laužais ant kalnų buvo pranešama apie šaliai gresiantį pavojų, priešo puolimus. Gali būti, kad ant kalno ar jo papėdėje degė vaidilų prižiūrima amžinoji ugnis.
Antro vardo sando -mon-as reikšmė gali būti siejamas su žodžiu monyti ‘vilioti, kviesti’. Beje, iš žodžio vilioti gali būti pasidarytas ir kaiminystėje esančios Veliunos vardas. Taigi šie abu vardai gali būti radęsi iš jų apeiginės, kultinės paskirties bendrinių žodžių.
Tad stropiau ieškokime istorijoje tikrumo…, “atsinaujinkime” visapusiškiau.
Patarčiau ne fantazuoti, o skaityti istorinius šaltinius. Kryžiuočiai, aprašydami savo puolimus, Pieštvės ir Veliuonos pilis puldavo tuo pačiu metu, netgi yra aprašytas žygis, kai jie Veliuonos ir Pieštvės pilis pasiekė laivais Nemunu. O Vyštytis nuo tų vietų yra gana toli. Beje, Seredžiuje pro pat piliakalnį į Nemuną teka Pieštvės upelis.
“Atsinaujinimas” paprastas.
Palemono kalnas” – tai tik vėlesnis pavadinimas nukrikščionintos Lietuvos metraščių legendinėje dalyje, kurioje Dubysos ir Nemuno santaka laikoma vieta, kurioje apsistojo iš krikščioniškos Romos atvykęs legendinis Lietuvos kunigaikščių protėvis Palemonas. 1779 m. gegužės 30 d. surašytame Seredžiaus bažnyčios inventoriuje Seredžiaus piliakalnis štai jau vadinamas Palemono kalnu, o 1814 m. miestelio inventoriuje gatvė, vedusi piliakalnio link, – Palemono gatve. Tad, kas tokius (ir kodėl) įrašus galėjo priraityti, ir taip aišku.
Legendoje apie Palemoną gali būti daug tiesos:
http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=4907&posts=52&highlight=Sarmatija%20ir%20Lietuva&highlightmode=1#M87339