Spalio 15 d., Šv. Andriaus rūmuose Edinburge, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (Davidas Cameron) ir Škotijos pirmasis ministras Aleksas Salmondas (Alexas Salmon) pasirašė sutartį patvirtinančią, kad 2014 metais bus surengtas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės.
Nors D.Kameronas yra griežtas Škotijos nepriklausomybės priešininkas, tačiau jis sutinka, kad Jungtinė Karalystė neturėtų laikyti šalies prieš jos žmonių valią.
Pranešama, kad referendumo data yra suplanuota taip, kad sutaptų su 1314 metais vykusio garsiojo Benokberno (Bannockburn) mūšio, kuriame šoktai nugalėjo anglus, 700 metinėmis.
Škotija siūlo referendumo klausimą suformuluoti taip: „Ar sutinkate, kad Škotija turėtų būti nepriklausoma šalis?“ Šią formuluotę dar turės patvirtinti Didžiosios Britanijos rinkimų komisija.
Nors 5 mln. gyventojų turinti Škotija ir šiuo metu turi savo atskirą teisinę sistemą, tačiau Škotijos vyriausybei suteikta teisė priimti sprendimus tik švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, tačiau negali tvarkyti savo užsienio, ekonomikos ir gynybos reikalų.
A.Salmondas teigia, jog atsiskyrusi Škotija išsaugotų svarą bei Didžiosios Britanijos karalių ar karalienę kaip valstybės vadovą.
Škotija, gėlų kalba vadinama Alba, angliškai Scotland, yra buvusi nepriklausoma karalyste. Dabar ji yra viena iš 4 šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas Edinburgas yra vienas didžiausių Europos finansų centrų Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras. Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytas sienas.
1290 – 1363 m. vyko Nepriklausomybės karai – škotai kovojo prieš Anglijos kišimąsi į škotų reikalus. 1314 m. škotai laimėjo lemiamą Benokberno mūšį prieš anglus.
1603 m. Nepriklausoma Škotijos karalystė spaudžiant Anglijai buvo priversta sudaryti uniją su Anglija. Ši unija buvo formaliai įteisinta 1707 m. gegužės 1 d. Unijos Aktu, kurį sudarė Anglijos ir Škotijos parlamentai. Įgyvendinant unijinę sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Škotijos parlamentai, o jų galios perleistos naujam parlamentui, kuris posėdžiavo Londone ir tapo Jungtinės Karalystės parlamentu. Taip pat buvo įgyvendinta muitų ir monetarinė sąjunga, nors kai kurios Škotijos institucijos liko savarankiškos, pvz. teisinė šalies sistema. 1800 m. Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Galiausiai nauja valstybė virto Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalyste.
1979 m. gegužės 1 d. referendumu buvo atmesta Škotijos vidaus savivalda. 1997 m. rugsėjo 11 d. referendumo metu didžioji dalis Škotijos gyventojų pritarė idėjai sukurti Škotijos parlamentą, nepriklausomą nuo Londono. 1999 m. praėjus 292 metams po paskutinio nepriklausomos Škotijos parlameneto susirinkimo 1707 m. vėl buvo išrinktas Škotijos parlamentas. Naujasis Škotijos parlamentas gavo teises spręsti kai kuriuos Škotijos vidaus reikalus ir ribotą galimybę keisti mokesčius.
Visos imperijos palaipsniui subyra į natūralius tautinius valstybinius darinius – tai istorinis dėsnis.
Britanijos imperijos paskutinieji likučiai irgi artėja į savo galutinį subyrėjimą: Angliją, Šiaurės Airiją (susijungs su Airija), Škotiją, Velsą ir Kornvalį.
Škotijoje yra trys kalbos: anglų, škotų gėlų ir škotų (Lowland Scots).
Beveik visi škotai kalba standartine anglų kalba. Manoma, kad iki 30 % škotų taip pat moka škotų kalbą (taip pat žinoma kaip Lallands), kuri priklauso germanų kalbų grupei ir gerokai skiriasi nuo standartinės anglų kalbos. Šiek tiek daugiau nei 1 % gyventojų kasdieninėje kalboje vartoja škotų gėlų kalbą, kuri yra panaši į airių kalbą (daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje).
Istoriškai, vėliausiai nuo XIV a. Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys Lowlands (Žemutinė Škotija) ir daugiausia gėliškai kalbantys Highlands (Hailandas, Aukštutinė Škotija).
Plačiau čia:
Škotija, Velsas, Kornvalis
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=39&t=5081
Škotijos nepriklausomybė artėja…
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=39&t=2273
Keista, bet tikri skotai niekad negirdeje apie ta treciaja ‘Lowland English’ 🙂 Teoriskai tai galetu buti anglu kalba ‘Lowland’ teritorijoje mazdaug i pietus nuo Edinburgo. Ir ten tikrai nekalba Londono gyventojams suprantama anglu kalba. Bet tai tik dialektas.
Pagal jus iseitu, kad Aberdyne kalba standartine anglu kalba, nes ten ne Lowlands ir jie nekalba galu kalba. Sekmes susikalbant – net skotai ne visi susikalba su jais.
Dialektai yra labai paplite visoj Britanijoj ir skotai turi savus – angliskus, bet savus