Klimato kaitos poveikis žmogaus sveikatai

Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas.

Kitaip klimato kaitą galėtume apibrėžti kaip žymų, neįprastą tam tikro regiono klimato pokytį (vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo).

Ką mokslininkai sako apie klimato pokyčius?

Klimatas visada keitėsi, tai natūralu, nes keičiasi saulės spinduliuotės intensyvumas, žemės sukimosi greitis, vyksta vandenyno cirkuliacijos pokyčiai, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais klimatas pakito daugiau nei įprasta, nes tam turėjo reikšmės ir žmogaus veiklos pokyčiai (iškastinio kuro ir naftos deginimas, žemės paskirties keitimas, chemijos pramonė).

Per pastarąjį amžių temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 ºC, o vandens lygis – apie 17 centimetrų. Grenlandijos ir pietų ašigalio ledynai žymiai sumažėjo tiek tūriu, tiek apimtimi. Stebimas ankstyvesnis medžių ir kitų augalų žydėjimas. Europoje fiksuojamas padidėjęs mirčių dėl karščio bangų skaičius.

Lietuvoje oras vidutiniškai atšilo 0,8 ºC. Žiemos šiltėja, o vasaros karštėja. Didėja ekstremalių dienų skaičius. Šiltojo sezono kritulių kiekis mažėja, o šaltojo – didėja. 2–3 kartus sumažėjo speiguotų dienų.

Kokias grėsmes klimato pokyčiai atneša žmonių sveikatai?

Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai. Besikeičiantis klimatas keičia daugelio ekosistemų funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių buveines.

Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais. Tokie įvykiai pažeidžia natūralių ir antropogeninių sistemų produktyvumą, sutrikdo natūralų gaisrų periodiškumą, daro neigiamą įtaką vandens kokybei, sunaikina infrastruktūrą ir gyventojų turtą.

Žmonių jautrumas orams yra nevienodas. Meteorolabilūs žmonės ypač jautriai reaguoja į oro pokyčius: jaučia galvos ar sąnarių skausmą, maudimą senų žaizdų vietose. Meteorostabilūs asmenys tokio poveikio visai nejaučia. Jautriausi klimato pokyčiams yra pagyvenę žmonės, nes dažniausiai serga įvairiomis ligomis, vaikai, kadangi dar neturi susiformavusio atsparumo, taip pat socialiai izoliuoti žmonės.

Lietuvoje aktualūs klimato kaitos padariniai – žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai, erkių platinamos ligos ir vis dažniau pasireiškiančios karščio bangos.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos, kylant temperatūrai ir didėjant drėgnumui laukia staigus erkių, platinančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, plitimas, taip pat dažnės karščio bangos, dėl kurių gali pasireikšti organizmo funkcijų sutrikimų (dehidratacija ir hiponatremija), kurios pažeidžia kvėpavimo ir kraujotakos sistemas.

Sukelti pavojų žmonių sveikatai gali staigūs šalčio įsiveržimai šiltesnėmis žiemomis, ženklūs oro sąlygų svyravimai. Dėl šalčio gali padaugėti hipotermijos, nušalimų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligų atvejų ir netgi mirčių.

Manoma, kad dėl padidėjusios drėgmės tam tikrose teritorijose padaugės alergijų pelėsiams, o sausesnėse vietovėse aktualesnėmis taps alergijos žiedadulkėms. Sustiprėję vėjai gali išnešioti žiedadulkes ir pelėsių sporas ir taip dar labiau suaktyvinti alergijas. Dėl šiltesnio oro pailgėja augalų vegetacinis laikotarpis, o su juo – ir augalų žydėjimo sezonas, atnešiantis naujų alerginių ligų profilaktikos ir gydymo problemų.

Plonėjantis ozono sluoksnis ir didesni žemę pasiekiančios ultravioletinės spinduliuotės kiekiai per ilgą laiką skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Ultravioletinė spinduliuotė taip pat gali būti akių uždegiminių procesų priežastis, o lėtiniai ilgalaikiai efektai gali sukelti odos vėžį ir kataraktą.

Gruntinio vandens lygio kaita, potvyniai gali paveikti vandens kokybę, kas gali lemti su geriamojo vandens kokybe susijusių ligų rizikos didėjimą. Potvyniai ir jų pasekmės gali sukelti įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų. Šie sutrikimai gali atsirasti ne tik potvynio metu, bet ir vėliau tvarkant padarytą žalą. Fiziniai sutrikimai gali būti tiesiogiai nulempti potvynių, pvz., mirtys (nuskendimai) ir traumos. Netiesioginė žala – tai infekcinės ligos, užteršti maisto produktai ir vanduo, medicininės pagalbos stoka.

Kaip galime apsisaugoti nuo klimato pokyčių pasekmių (kaitros, šalčio, kraujasiurbių nariuotakojų)?

• Sekti žiniasklaidos priemones, per kurias visuomenė informuojama apie ekstremalius reiškinius (kaitrą, speigą, potvynius, žiedadulkių pagausėjimą, UV intensyvėjimą).
• Kad vasarą apsisaugotume nuo kaitros, reikia gerti daug skysčių, stengtis būti patalpose, kuriose yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, apriboti fizinę veiklą lauke, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, palaikyti namų aplinką vėsią, dėvėti tinkamus drabužius. Taip pat reiktų reguliariai naudoti nuo saulės saugančius kremus, parinktus pagal saulės intensyvumą ir odos tipą.
• Esant stipriam šalčiui reikia vengti didelio fizinio krūvio, nesiimti jokių sunkių darbų, ypač jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį, neliesti šaltų objektų plikomis rankomis, nesiremti į metalinius daiktus, transporto priemones. Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą. Reikia saugoti nepridengtas kūno vietas nuo nušalimų, kai temperatūra yra žemesnė nei -10 °C.
• Prieš prasidedant potvyniui reikia apsirūpinti neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.). Patartina apsirūpinti ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, geriamuoju vandeniu. Po potvynio nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų, kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, vidurių šiltinės), išvalykite šulinius (ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį).
• Kad apsisaugotumėte nuo erkių, iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, pasirinkite tinkamus drabužius, kurie dengtų visą kūną, po buvimo gamtoje apsižiūrėkite, ar nėra įsisiurbusios erkės. Naudokite erkes atbaidančias priemones. Jei dažnai būnate gamtoje ar dirbate laukuose, verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
• Norint išvengti žiedadulkių sukeliamos alergijos, alergiškiems žmonėms reikia stengtis kiek galima vengti kontakto su alergenu: žydinčiomis pievomis, nenupjautomis vejomis, ypač vėjuotą dieną, nemiegoti ant šieno, nepjauti žolės, kambaryje nelaikyti žydinčių gėlių, nevalgyti produktų, kurie gali sukelti kryžminę alergiją, vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.