Trakų neįgaliųjų užimtumo centro bityne medus – ne vien saldus bičių darbo vaisius. Čia bitininkystė padeda žmonėms su negalia įgyti naujų įgūdžių, ugdyti savarankiškumą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir gerinti savijautą. Šios veiklos naudą patvirtina ir Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas.
Nuo sumanymo iki tikro bityno
Viskas prasidėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų, kai Trakų neįgaliųjų užimtumo centre savanoriavęs inžinierius Juozas Norinkevičius pasiūlė žmones su negalia mokyti bitininkystės.
Jo sumanymas buvo paprastas, tačiau tuo metu neįprastas – suteikti žmonėms galimybę ne tik užsiimti jiems patinkančia veikla, bet ir atlikti tikrą, naudingą darbą.
„Pasiūliau užsiimti bitininkyste. Juk čia tokia plati veikla – ir rėmelius gaminti galima, ir su mediena dirbti, avilius daryti, prie bičių eiti, stebėti jų gyvenimą, medų sukti, o paskui jį parduoti“, – prisimena centro vadovas J. Norinkevičius.
2004 metais centras įsigijo 40 bičių šeimų ir kilnojamąjį bityną. Iš pradžių bitininkauti ėmėsi 13 žmonių, galėjusių saugiai dirbti su bitėmis.
Aviliai buvo vežami į skirtingas vietas, atsižvelgiant į augalų žydėjimą. Pavasarį bitės rinko nektarą miškuose, vėliau – pievose ir liepynuose, o vasaros pabaigoje – grikių bei viržių laukuose.
Taip dalyviai susipažino ne tik su bičių priežiūra, bet ir su skirtingų augalų nulemta medaus rūšių įvairove.
Bitininkystė moko atsakomybės
Šiandien centre veikia bitininkystės socialinės dirbtuvės, kuriose prižiūrimos 24 bičių šeimos. Dalis avilių laikoma Užutrakio dvaro parko senajame Tiškevičių sode.
Veikloje dalyvauja 12 žmonių. Kiekvienam parenkamas darbas pagal jo gebėjimus ir galimybes: vieni prižiūri avilius, kiti tvarko įrankius, ruošia rėmelius, padeda išsukti medų ar parengti jį pardavimui.
Pasak J. Norinkevičiaus, bitės moko atsakomybės geriau nei daugelis kitų užsiėmimų. Jų priežiūros negalima atidėti vien todėl, kad tądien nesinori dirbti.
Reikia laikytis darbų tvarkos, rūpintis švara, būti atidžiam ir mokėti bendradarbiauti. Pamažu stiprėja pareigos jausmas, kruopštumas, kantrybė ir gebėjimas savarankiškai atlikti patikėtą užduotį.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad žmogus mato savo darbo vaisius. Jo pastangos tampa bendro darbo dalimi, o surinktas medus – apčiuopiamu rezultatu.
Teigiamą poveikį savijautai pastebėjo mokslininkai
Bitininkystės naudą žmonių psichinei sveikatai ir gerovei nagrinėjo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai.
Nedideliame tyrime dalyvavo devyni bitininkyste užsiimantys žmonės su negalia. Jų savijauta buvo lyginama su 19 kitose užimtumo veiklose dalyvavusių žmonių savijauta.
Tyrimo metu nustatyta, kad bitininkaujančių dalyvių psichinės gerovės, energingumo ir emocinės būklės rodikliai pagerėjo. Ryškiausi palankūs pokyčiai pastebėti praėjus mėnesiui nuo bitininkavimo sezono pradžios.
Nors dėl nedidelio dalyvių skaičiaus šių rezultatų negalima laikyti galutiniu bitininkystės gydomojo poveikio įrodymu, jie leidžia manyti, kad prasmingas darbas gamtoje gali būti naudingas žmogaus psichinei savijautai.
Svarbus ne vien buvimas šalia bičių, bet ir bendravimas, atsakomybė, galimybė mokytis bei patirti savo darbo sėkmę.
Savo uždirbti pinigai – kelias į savarankiškumą
Vienas svarbiausių Trakų bityno veiklos rezultatų – galimybė žmonėms patiems užsidirbti.
Parduodamas medus tampa ne tik pajamų šaltiniu, bet ir savarankiškumo pamoka. Uždirbtus pinigus galima išleisti savo nuožiūra – kelionei, apsilankymui teatre, kine ar kavinėje.
J. Norinkevičius prisimena vieną išvyką, po kurios dalyvių paklausė, kas jiems labiausiai patiko. Paaiškėjo, kad didžiausią įspūdį paliko apsilankymas restorane, kuriame jie galėjo patys susimokėti už pietus savo uždirbtais pinigais.
Iš pirmo žvilgsnio paprastas įvykis atskleidžia svarbų dalyką: žmogui reikia ne tik pagalbos, bet ir galimybės pačiam spręsti, rinktis ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu.
Per dvidešimt metų – beveik šimtas išmokusių bitininkauti
Trakų neįgaliųjų užimtumo centras ilgainiui tapo ir bitininkystės mokymo vieta.
Čia buvo parengta ir įteisinta bitininkystės profesinės reabilitacijos programa. Pagal ją maždaug dešimtmetį mokėsi žmonės su negalia, o vėliau – ir kiti šia veikla susidomėję asmenys.
Per visą laikotarpį bitininkystės pagrindų išmoko beveik šimtas žmonių. Dalis jų šiuo amatu užsiima iki šiol.
Centre taip pat rengiami pažintiniai užsiėmimai moksleiviams, supažindinantys su bičių gyvenimu, bitininko darbu ir medaus gavyba.
Už ilgametį darbą J. Norinkevičius apdovanotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Gerumo žvaigžde“.
Tačiau pats vadovas labiausiai vertina tai, kad žmonės įgyja pasitikėjimo savimi ir turi galimybę dirbti naudingą darbą.
Medus, turintis ir socialinę vertę
Trakų neįgaliųjų užimtumo centro medus išsiskiria ne vien savo kilme.
2012 metais jam suteiktas nacionalinės maisto kokybės sistemos sertifikatas. Ši sistema nustato papildomus gamybos ir kokybės reikalavimus, kurių laikymąsi tikrina sertifikavimo įstaiga.
Svarbu nepainioti nacionalinės maisto kokybės sistemos su ekologiniu sertifikavimu. Tai skirtingos sistemos, kurioms taikomi nevienodi reikalavimai.
Tačiau šio bityno medus turi ir kitą vertę, kurios jokiu sertifikatu neišmatuosi. Pirkdamas jį žmogus kartu prisideda prie socialinių dirbtuvių veiklos ir padeda jų dalyviams išsaugoti galimybę dirbti bei užsidirbti.
Lietuvių bitininkystės tradicijoje nuo seno gyvavo bičiulystės paprotys, siejęs bites laikančius žmones abipusės pagalbos ir pasitikėjimo ryšiais.
Trakų bityno patirtis rodo, kad šiandien bitės taip pat gali telkti žmones, padėti jiems atrasti savo vietą bendruomenėje ir sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Parengta pagal Medaus kultūros draugijos pranešimą.
