Ilgos eilės pas gydytojus vis dar yra viena pagrindinių kliūčių laiku gauti medicinos pagalbą. Oficialios statistikos portalo duomenimis, net 73 proc. gyventojų, kuriems prireikus nepavyko gauti medicininės konsultacijos ar gydymo, kaip pagrindinę priežastį nurodė ilgą paslaugų laukimo trukmę. Tuo metu reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų per metus bent kartą lankėsi privačioje gydymo įstaigoje – dažniausiai norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir atlikti reikalingus tyrimus.
Šią tendenciją atspindi ir sparčiai auganti sveikatos draudimo rinka – draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2025 m. sveikatos draudimu Lietuvoje buvo apdrausta apie 240 tūkst. žmonių, o pasirašytų įmokų suma per penkerius metus išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 43 mln. eurų 2020 m. iki beveik 136 mln. eurų 2025 m.
Iki šiol privatus sveikatos draudimas Lietuvoje daugeliui pirmiausia asocijavosi su darbdavio suteikiama papildoma nauda, tačiau ši galimybė tampa prieinama ir individualiai. Šiemet BTA draudimas pristatė privatų sveikatos draudimą, kurį gyventojai gali įsigyti patys.
Noras tirtis auga, tačiau gydytis pasiryžta ne kiekvienas
BTA duomenimis, apie 60–70 proc. visų sveikatos draudimo išmokų tenka ambulatoriniam gydymui – gydytojų konsultacijoms, tyrimams ir kitai ambulatorinei pagalbai. Dar apie 20–30 proc. išmokų sudaro prevencinės sveikatos priežiūros paslaugos, tarp kurių – profilaktiniai sveikatos patikrinimai, gydomieji masažai, oftalmologijos ir kitos paslaugos.
Besikeičiantį žmonių elgesį mato ir gydytojai. Medicinos centrų „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad žmonės iš tiesų daugiau dėmesio skiria savo sveikatai.
„Žmonės labiau linkę atlikti tyrimus profilaktiškai, nori sužinoti apie savo sveikatos būklę iki atsirandant simptomams. Tuo metu delsimas kreiptis jau esant vienam ar kitam simptomui, laukimas, kol praeis, baimė, kad išgirs diagnozę, panašu, kaip buvo mūsų bruožas, taip ir lieka“, – sako V. Morozovas.
Jis priduria, kad dažnas profilaktiką supranta kaip kuo didesnį atliekamų tyrimų skaičių: „Tyrimų, ir kuo daugiau, nori daugelis, tačiau kažką daryti dėl savo sveikatos, ypač pradėti gydymą ar vakcinaciją, ryžtasi ne kiekvienas.“
Greičiau nebūtinai reiškia „kuo daugiau ir kuo anksčiau“
Ankstesnis kreipimasis į gydytojus daugeliu atvejų duoda apčiuopiamos naudos. Pasak V. Morozovo, tai gali reikšti ankstesnę diagnostiką, trumpesnį nedarbingumo laiką ir mažiau nerimo laukiant atsakymų.
Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad svarbu atskirti ankstyvą kreipimąsi į specialistą nuo skubėjimo savo nuožiūra atlikti tyrimus. Kai kurių tyrimų rezultatai tampa informatyvūs tik praėjus tam tikram laikui.
„Imunoglobulinų tyrimas kitą dieną po erkės įsisiurbimo neparodys nieko, tyrimas reaguoja tik po 2–3 savaičių. Uždegiminiai rodikliai kraujyje sureaguoja per keliolika valandų, atlikti tyrimą, kai sukarščiavai prieš valandą – mažai naudos, ir panašiai. Todėl svarbu gydytojo konsultacija ir patarimai dėl tyrimų, o ne aklas tyrimų atlikimas“, – sako V. Morozovas.
G. Bulenoko teigimu, būtent čia atsiskleidžia platesnis besikeičiančio požiūrio į sveikatą aspektas – galimybė greitai gauti paslaugą yra vertinga tada, kai ji leidžia laiku pasiekti tinkamą specialistą ir priimti pagrįstus sprendimus.
„Profilaktika nereiškia, kad turime atlikti visus įmanomus tyrimus. Jos esmė – nelaukti tol, kol sveikatos problema pradės stipriai veikti kasdienį gyvenimą, ir turėti galimybę laiku pasitarti su gydytoju. Matome, kad žmonės vis labiau vertina būtent tokią laisvę – ne tik turėti finansinę apsaugą netikėtumų atveju, bet ir turėti galimybę savo sveikata rūpintis nuosekliai“, – sako Asmens draudimo produktų vadovas.
Parengta pagal BTA pranešimą
