Saldainius dalijantys robotai, kaniterapeutai su šunimis ir įspūdingi chemijos bandymai – rugsėjo 25-osios vakarą Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje mokslas stebino, įtraukė ir kvietė patiems išbandyti. Čia vykusi „Europos tyrėjų naktis 2026“ subūrė apie tūkstantį smalsuolių, kuriems pasiūlyta daugiau kaip 30 skirtingų veiklų.
Šių metų renginio šūkis „Šviesu, kai žinai“ kvietė į mokslą pažvelgti kitaip: ne tik klausytis ar stebėti, bet ir patiems bandyti, klausti bei ieškoti atsakymų. Skirtingų KU padalinių veiklos universiteto miestelį vienam vakarui pavertė erdve, kurioje susitiko bandymai, kūryba ir technologijos.
„Klaipėdos universitetas, kaip Europos tyrėjų nakties koordinatorius Lietuvoje, jungia didžiuosius Lietuvos universitetus, Mokslo salą ir regioninius STEAM centrus. Ši iniciatyva – tai galimybė universitetams veikti kartu ir parodyti visuomenei, kad mokslas kuriamas ne tik laboratorijose – jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai žinios pasiekia žmones, mokyklas, miestus ir regionus“, – pabrėžė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Nuo švytinčių bandymų iki robotų
Kaip pasigaminti lavos lempą? Kodėl švyti burbulinė arbata? Ką gali robotinė ranka? Atsakymų į šiuos klausimus lankytojai ieškojo praktiškai – tyrinėdami, kurdami ir išbandydami skirtingas veiklas.
Technologijas pažinti kvietė ir robotai – jie dalijo saldainius bei obuolius. Lankytojai susipažino su studentų sukurtais robotais, robotinėmis sistemomis ir jų pritaikymu pramonėje. Renginyje pasirodė trys skirtingi robotai.
Kitos veiklos kvietė aiškintis, kaip vėjo, Saulės ir judėjimo energiją galima paversti elektra. Atliekant bandymus lankytojai susipažino su vandenilio kuro elementais, tvarių technologijų principais ir kasdien naudojamų medžiagų savybėmis.
Tokie renginiai Lietuvoje turi ilgesnę tradiciją – Alkas.lt apie „Tyrėjų naktį“ ir praktines mokslo veiklas rašė dar 2013 metais.
Mokslui svarbus pokalbis su visuomene
„Mokslo komunikacija nėra vien gebėjimas paprastai papasakoti, ką tyrėjai veikia laboratorijose ar universitetuose. Ne mažiau svarbu kurti dialogą – išgirsti, kokie klausimai rūpi žmonėms, paaiškinti, kaip gimsta mokslinės žinios, ir parodyti, kur jos susitinka su mūsų kasdienybe. Tyrėjų naktis tam sukuria labai natūralią erdvę: čia galima ne tik pamatyti mokslą, bet ir tiesiogiai kalbėtis su jį kuriančiais žmonėmis“, – sakė iniciatyvos koordinatorė prof. dr. Aelita Bredelytė.
Renginyje netrūko galimybių geriau pažinti ir save. Lankytojai susitiko su kaniterapeutais ir jų šunimis, susipažino su sveikatos ugdymo naujovėmis.
Interaktyvi „Anatomage“ sistema leido trimatėje erdvėje tyrinėti žmogaus kūną, atskirus organus ir anatomines struktūras. Dalyviai taip pat galėjo atlikti kūno sudėties tyrimą, išbandyti specialius judesio treniruoklius ir fizines užduotis.
Ryškiausiais vakaro akcentais tapo chemijos pasirodymai. Šviesa, spalvos, ugnis ir netikėtos cheminės reakcijos leido tai, kas paprastai aprašoma formulėmis, išvysti gyvai.
Klaipėdos universitetas telkia mokslo bendruomenę
Klaipėdoje vykęs renginys – dalis Europos tyrėjų nakties, visoje Europoje vykstančios mokslo populiarinimo iniciatyvos. Ji kviečia visuomenę susitikti su tyrėjais, iš arčiau pažinti jų darbą ir atrasti mokslo reikšmę kasdieniame gyvenime.
Klaipėdos universitetas aktyviai pristato visuomenei ir kitus tyrimus. Šią vasarą Alkas.lt skelbė apie KU archeologų naujausius radinius Kukuliškių piliakalnyje, o gegužę – apie universitete surengtas jaunųjų skaitovų varžytuves.
Šis ryšys bus stiprinamas ir pasibaigus renginiui. Klaipėdos universiteto koordinuojamame projekte „CITIES-IN-STEAM“ numatyta iniciatyva „Tyrėjai mokyklose“ bei Mokslo komunikacijos akademija, kurios padės tęsti mokslininkų, mokytojų, mokinių ir visuomenės pokalbį. Projekto veiklos taip pat kviečia suprasti, kaip mokslas prisideda prie klimato neutralumo ir išmanių, tvarių miestų kūrimo.
