Rugsėjo 4-ąją sukako 75 metai nuo J. Lukšos-Daumanto žūties, taip pat minimos 105-osios jo gimimo metinės. Drauge prisimintas jo brolis Stasys Lukša-Juodvarnis (100-osios gimimo ir 79-osios žūties metinės), pagerbtas ir brolių Jurgio bei Antano atminimas.
Rugsėjo 4 d. sukako 75 m. nuo legendinio Lietuvos laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto žūties. Prisimenant tas lemtingas dienas, kaip ir kiekvienais metais, Garliavos Juozo Lukšos gimnazija kartu su partizanų Lukšų artimaisiais Dalia Lukšaite- Maciukevičiene ir Kęstučiu Lukša bei Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centru rengė istorinės atminties renginį, skirtą Juozo Lukšos-Daumanto gimimo 105-jų ir žūties 75-jų bei Stasio Lukšos-Juodvarnio gimimo 100-jų ir žūties 79-jų metinių paminėjimui bei kitų brolių Lukšų – Jurgio ir Antano – atminimo pagerbimui.
Šv. Mišios Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, prasmingas minėjimo renginys ir simbolinis gėlių padėjimas Pabartupio kaimo pamiškėje, prie Vyčio kryžiaus memorialo.
Čia prieš 75 metus užgeso partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvybė. Tačiau laikas neužgesino tų vertybių, idealų, kuriais jis vadovavosi ir tikėjo. Jie gyvi iki šiol.
Minėjimo renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurias aukojo Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas, kun. Kęstutis Vosylius. Mišiose giedojo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargoninikė Laimutė Botyrienė.
Šv. Mišiose ir kitose renginio programos dalyse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas ir Seimo narys Šarūnas Šukevičius.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas: Lukšų atmintis gyva, nes ją prisimename
„Šiandien susirinkome ypatingoje vietoje ir labai svarbia proga – pagerbti žmonių, kurių gyvenimai liudija Lietuvos kovą už laisvę ir nepriklausomybę.
Minime Juozo Lukšos-Daumanto 105-ąsias gimimo ir 75-ąsias žūties metines bei jo brolio Stasio Lukšos-Juodvarnio 100-ąsias gimimo ir 79-ąsias žūties metines.
Tačiau prisimindami Juozą ir Stasį Lukšas, turėtume visų pirma kalbėti apie visą Lukšų šeimą. Laisvės kova palietė kiekvieną jos narį ir kiekvienam teko sava jos kainos dalis.
Vieni kovojo su ginklu rankose, kiti padėjo ir rėmė, o jų motinai Onai teko pati skaudžiausia dalia – ji vieną po kito prarado savo sūnus ir liko gyventi tyliame savo skausme, kuriam, turbūt, nėra nei mato, nei tinkamų žodžių.
Sunku šiandien net įsivaizduoti tokios aukos kainą.
Žinome, kad Juozas Lukša-Daumantas turėjo galimybę likti Vakaruose ir pasirinkti saugesnį gyvenimą. Tačiau sugrįžo į okupuotą Lietuvą žinodamas, koks pavojus jo laukia.
Sugrįžo todėl, kad buvo davęs žodį. Savo bendražygiams ir Lietuvai.
Man atrodo, būtent tai labai daug pasako apie tos kartos žmones. Jie juk nežinojo, ar sulauks laisvos Lietuvos. Daugelis puikiai suprato, kad patys jos gali ir nepamatyti. Bet vis tiek kovojo, nes tikėjo, kad jei ne jie, tai kiti pamatys Lietuvą be pančių.
Šiandien mes esame tie kiti“, – pagarbos renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
„Gyvename tokioje valstybėje, apie kurią jie ir svajojo. Galime laisvai kalbėti lietuviškai, rinkti savo valdžią, kelti Trispalvę, piketuoti, diskutuoti ir patys spręsti savo šalies ateitį. Dabar mums tai atrodo savaime suprantama, tačiau Lukšų šeimos istorija primena – savaime suprantamos laisvės nėra.
Todėl man ypač gera matyti, kad šiandien čia yra ir jaunų žmonių. Kad Juozo Lukšos vardą nešioja gimnazija, kad jo vardu pavadintame Lietuvos kariuomenės mokymo centre tarnauja ir yra rengiami mūsų kariai.
Atmintis išlieka gyva ne tada, kai pastatome paminklą ar kartą per metus padedame gėlių. Ji gyva, kai nuolat primename vieni kitiems apie iškilių žmonių kovą ir aiškiai suvokiame, kokią neįkainojamą dovaną jie mums paliko“, – pabrėžė parlamento vadovas J. Olekas.
Seimo narys Šarūnas Šukevičius: šiandien laisvė – įsipareigojimas ją saugoti ir ginti
„J. Lukša-Daumantas žuvo būdamas vos trisdešimties. Tačiau jo gyvenimo pavyzdys pergyveno okupaciją, sovietinę sistemą ir šiandien apie tai kalbame vakarietiškoje, laisvoje šalyje.
Žmogaus gyvenimą galima nutraukti, bet neįmanoma sunaikinti jo sumanymo, jeigu ją perima ir tęsia kiti. Linkiu, kad ši istorija kiekvienam savaip taptų įkvėpimu bei supratimu, jog šiandieninė laisvė yra ne duotybė, o įsipareigojimas ją saugoti ir ginti“, – sako Seimo narys Šarūnas Šukevičius.
Renginyje dalyvavo ir daug garbių svečių: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė ir kiti savivaldybės atstovai; Prienų rajono savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė; Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas plk. ltn. Ramūnas Sabaitis ir kiti centro karininkai bei puskarininkiai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Okupacijos ir Laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė ir kiti centro departamentų bei muziejaus atstovai.
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir įvairių LPKTS filialų – Kauno, Šilalės, Tauragės, Marijampolės, Panevėžio – vadovai bei atstovai, Kauno rajono savivaldybės Alšėnų seniūnijos seniūnė Oksana Janušauskienė, Prienų rajono savivaldybės Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas.
Lietuvos rezistencinio paveldo tyrinėtojas, režisierių ir vienas iš „Blue/Yellow“ organizacijos vadovų bei pagalbos kovojančiai Ukrainai sumanymų – Jonas Ohmanas, Garliavos kultūros centro direktorė Raminta Grėbliauskienė, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.
Šaulių sąjungos Vlado Putvinskio klubo ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai, Lukšų šeimos giminės, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokiniai bei mokytojai, Prienų krašto muziejaus direktorė Jolita Batutienė ir muziejininkė Ernesta Juodsnukytė, buvę tremtiniai, vietos bendruomenės nariai ir kiti, rezistenciniu Lietuvos paveldu besidomintys bei su jo puoselėjimu susiję asmenys.
Po Šv. Mišių, dėl labai lietingo oro, renginys buvo tęsiamas bažnyčioje ir tik po renginio visi jo dalyviai nuvyko prie paminklo Juozui Lukšai-Daumantui Pabartupyje, o vėliau ir į Šunkarių mišką.
Minėjimo metu pasisakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių-draugijos vadovė Loreta Kalnikaitė, „Blue/Yellow“ organizacijos vadovas Jonas Ohmanas.
Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdžio štabo viršininkas, atsargos mjr. Gediminas Reutas ir kiti. Visos Lukšų giminės vardu kalbėjo Antano Lukšos vaikai – dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė ir Kęstutis Lukša.
Pagal renginio scenarijų, minėjimo metu, pagerbiant brolių partizanų – Antano Lukšos ir Jurgio Lukšos – atminimą į Veiverių Skausmo kalnelį buvo išvežti čia susirinkusiųjų pagarbos ženklai – gėlės ir žvakelės nuo Seimo Pirmininko, Kauno rajono savivaldybės Mero, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos, Sausumo pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centro, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, Prienų rajono savivaldybės ir kitų.
Meninę programą renginyje atliko Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinių vokalinis-instrumentinis ansamblis su savo solistu Deividu Kuryševu priešakyje. Trimitu grojo gimnazistas Vincentas Vitkauskas.
Kauno rajone esanti Garliavos Juozo Lukšos gimnazija drauge su kariais tęsia kasmetinę tradiciją, kviesdami susiburti bendruomenes, dalintis su jaunąja karta. Čia mūsų istorija, kurią turime branginti, ja didžiuotis ir su pagarba puoselėti, kad visa tai ilgam išliktų tautos atmintyje.
Juozas Lukša-Daumantas buvo jaunas vyras, turėjęs svajonių, planų, mylimą žmogų ir galimybę kurti savo gyvenimą laisvame vakarų pasaulyje, tačiau jis pasirinko grįžti į anuomet okupuotą Lietuvą.
Drauge su bendražygiais tęsė laisvės kovas, puikiai suprasdamas šio pasiryžimo kainą. Jo didžiausias tikslas buvo nepriklausoma Lietuva, kuria dabar galime džiaugtis mes.
