Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį surengė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, reikalingų energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti.
Šalies vadovas pabrėžė, kad neeilinio masto audra tapo rimtu Lietuvos energetikos sistemos ir institucijų pasirengimo ekstremalioms situacijoms išbandymu. Prezidento teigimu, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po audros, dalis gyventojų vis dar neturi elektros.
„Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina. Būtina maksimaliai sutelkti pajėgumus ir kuo greičiau užbaigti darbus“, – sakė Prezidentas.
Pasitarime šalies vadovas akcentavo būtinybę įvertinti ne tik elektros tinklų atsparumą, bet ir institucijų bei ESO pasirengimą valdyti tokio masto krizes. Pasak Prezidento, audra išryškino klientų informavimo, sutrikimų šalinimo organizavimo, specialistų ir generatorių trūkumo, taip pat valstybės, savivaldybių ir energetikos įmonių bendradarbiavimo problemas.
Elektros oro linijų kabeliavimas
Prezidentas pabrėžė, kad vienas svarbiausių ilgalaikių sprendimų turi būti spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas. Šiuo metu numatytų darbų apimtis, šalies vadovo vertinimu, nėra pakankama siekiant, kad panašaus masto audrų padariniai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.
Taip pat būtina reikšmingai didinti generatorių pajėgumus tiek savivaldybėse ir strateginėse įstaigose, tiek ESO, taip pat sudaryti geresnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams. Prezidentas akcentavo, kad pažeidžiamiausi gyventojai krizės metu negali likti be būtiniausių paslaugų.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į specialistų pajėgumų stiprinimą ir rezervo sukūrimą. Pasak Prezidento, turi būti sudarytos sąlygos ekstremalių situacijų metu greičiau pasitelkti savivaldybių, privačių įmonių, o prireikus – ir kaimyninių valstybių specialistus.
Pasitarime Prezidentas taip pat kėlė klausimą dėl efektyvesnės elektros linijų proskynų ir želdinių priežiūros bei glaudesnio ESO ir savivaldybių bendradarbiavimo šalinant kliūtis ir organizuojant pagalbą gyventojams.
Prezidentas pabrėžė, kad po krizės būtina įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo klausimus, įskaitant tai, ar pakankama dalis bendrovės finansinių išteklių skiriama elektros tinklo atsparumui didinti.
Šalies vadovas taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą kompensavimo procesu.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
