Liepos 29 d. 20 val. Bėgių parko angare (Pelesos g. 10, Vilnius), pristatytas naujausias vieno ryškiausių šiuolaikinio dokumentinio kino kūrėjų Ričio Panho (Rithy Panho) filmas „Mes esame miško vaisiai“ (Nous Sommes les Fruits de la Forêt, 2026 m.).
Diskusija apie žmogaus ryšį su mišku
Vasaros kino ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ dienotvarkėje vyko filmo pristatymas ir diskusija apie žmogaus ryšį su mišku – nuo baltų pasaulėvokos iki šiandienos aplinkosauginių iššūkių. Renginį rengia „Sengirės kinas“ ir „Girių spiečiaus“ sumanymo grupė.
Khmerų kilmės R. Panhas yra vienas ryškiausių balsų šiuolaikiniame kine, pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų už filmus, nagrinėjančius istorinės atminties, socialinio teisingumo ir kitus jautrius visuomenės klausimus.
Filmas „Mes esame miško vaisiai“
Naujausias režisieriaus filmas „Mes esame miško vaisiai“ tęsia šią kūrybinę kryptį, kviesdamas pažvelgti į žmogaus ryšį su gamta ir jo trapumą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Kelerius metus kurtame filme pasakojama apie šiaurės rytų Kambodžos aukštumose gyvenančią bunongų tautą, iki šiol puoselėjančią glaudų ryšį su protėvių tradicijomis mišku ir aplinka. Derindamas dabarties vaizdus su archyvine medžiaga, režisierius atskleidžia, kaip per kelis dešimtmečius keitėsi šios bendruomenės gyvenimas.
Kadaise darniai su mišku gyvenę žmonės šiandien susiduria su klimato kaitos, intensyvios žemės plėtros ir globalios ekonomikos spaudimu. Tai pasakojimas ne tik apie vienos tautos likimą, bet ir apie vis labiau nykstantį žmogaus ryšį su gamta.
Archeologo, baltų kultūros tyrinėtojo ir Prigimtinės kultūros instituto bendraįkūrėjo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, filmas kviečia pažvelgti į išskirtinius kultūros išlikimo klausimus.
„Tai antropologinis pasakojimas apie tai, kaip XX a. antroje pusėje pasikeitė pasaulis net ir tokioje atokioje šalyje kaip Kambodža. Žiūrovui pačiam teks atsakyti į klausimą, ar trapiai bunongų žmonių prigimtinei kultūrai ir religijai bus vietos jų pačių miškuose dar po kelių dešimtmečių“, – sako V. Vaitkevičius.
Filmo tema buvo plėtojamos diskusijoje
Vyko diskusija, kurioje dalyvavo V. Vaitkevičius, Šimonių girios bendruomenės narė ir Miško šventės rengėja Simona Vaitkutė bei „Girių spiečiaus“ bendrakūrėjas Mindaugas Potapovas. Pokalbio metu buvo svarstoma, kaip keitėsi lietuvių santykis su mišku – nuo baltų pasaulėvokos iki šiuolaikinių ekologinių ir socialinių iššūkių.
Pasak M. Potapovo, filme vaizduojami procesai stebėtinai tiksliai atspindi ir Lietuvos padėtį. „Filmas rodo, kaip bankai ir augančios skolos vis labiau plėšia žmones iš jų archajiško gyvenimo ritmo. Tai įsuka juos į ratą, kuriame ramybę, ryšį su vieta ir mišku pakeičia pareiga nuolat uždirbti bei grąžinti.
Todėl nestebina, kad miškas pirmiausia tampa mediena – tuo, ką galima greitai suskaičiuoti, įkainoti ir parduoti, o jo dvasinė, kultūrinė ir gyvybinė vertė paskelbiama beveik nereikšminga.
Filmas kalba ne tik apie tolimą bendruomenę
Jis atpažįstamai primena ir mūsų pačių tikrovę, kur ūkinei naudai paliekama daugiausia erdvės, o sengirėms, biologinei įvairovei ir pagarbiam žmogaus santykiui su mišku – tik likučiai“, – sako jis.
„Rodydami filmus apie gamtą iš įvairiausių pasaulio kampelių nuolat įsitikiname, kad, nepaisant kultūrinių skirtumų, žmones sieja labai panašus santykis su juos supančia gamta.
Taip pat panašios ir krizės, kurias visuomenės patiria tuomet, kai šis ryšys ima eižėti. Manau, kad su šiame filme keliamais klausimais lengvai susitapatins kiekvienas lietuvis – juk miškas mums iki šiol yra ir materialinių gėrybių šaltinis, ir vieta, kurioje ieškome ramybės, tapatybės bei dvasinio peno“, – sako projekto „Sengirės kinas“ atstovė Aistė Račaitytė.
Renginys yra „Meno avilio“ vasaros kino ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ dienotvarkės dalis. Nuo 2020 metų rengiamas ciklas kviečia į nekomercinio kino peržiūras ir pokalbius, kuriuose kinas tampa atspirties tašku diskusijoms apie visuomenei svarbias kultūros, aplinkosaugos ir bendruomeniškumo temas.
Visi renginiai vyksta Bėgių parko angare, o programa kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio kultūros organizacijomis.
Filmo „Mes esame miško vaisiai“ pristatymo renginį rengia kiną ir aplinkosaugos švietimą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kartu su visuomeniniu sumanymu „Girių spiečius“, kuris vienija žmones, siekiančius išsaugoti Lietuvos miškų ekologinę vertę ir biologinę įvairovę.
Filmo „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai įkvėptas „Sengirės kinas“ vyksta jau daugiau nei metus ir visoje Lietuvoje reguliariai rengia gamtosauginių filmų peržiūras. Jas lydi mokslininkų, gamtininkų ir kitų sričių žinovų pristatymai bei diskusijos.
Renginio tikslas
Tikslas yra pasitelkiant kiną kalbėti apie biologinės įvairovės nykimą, klimato krizę ir žmogaus santykį su gamta, o žiūrovus telkti į pokyčiams neabejingą bendruomenę.
Diskusiją kuruojantis „Girių spiečius“ telkia bendruomenes, vykdo šviečiamąją veiklą, aktyviai dalyvauja miškų politikos kūrime bei skatina platesnį miško suvokimą – ne tik kaip ekonominio ištekliaus, bet ir kaip kultūrinės, ekologinės bei visuomenės gerovės pagrindo.
Daugiau žinių www.sengireskinas.lt. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto aplinkosauginio švietimo programa.
