Ilgesnėje kelionėje keli papildomi kilometrai per valandą gali kainuoti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tas pats maršrutas skirtingiems vairuotojams gali atsieiti nevienodai vien dėl pasirinkto greičio, automobilio kėbulo tipo, bagažo kiekio ar ant stogo pritvirtintos daiktadėžės. Kuo greičiau važiuojama, tuo daugiau galios reikia tempui palaikyti, o kartu auga ir degalų sąnaudos.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad vairuotojai neretai pernelyg pasitiki gamintojo deklaruojamomis degalų sąnaudomis, nors realiose kelionėse jos gali pastebimai skirtis.
„Gamintojo nurodomos degalų sąnaudos yra geras orientyras lyginant skirtingus automobilius tarpusavyje, tačiau jos nebūtinai parodo, kiek automobilis naudos konkrečioje kelionėje. Bandymų metu automobilis važiuoja pagal standartizuotą scenarijų, o realiame gyvenime mes greitėjame, lenkiame, stabdome, vežame keleivius ir bagažą, kartais važiuojame prieš vėją ar kalvotu keliu“, – aiškina P. Valiukėnas.
Kodėl 130 km/val. jau kainuoja daugiau?
Mieste degalų sąnaudoms daug įtakos turi dažni sustojimai, pagreitėjimai ir stabdymai, tačiau užmiestyje ar automagistralėje svarbiausiu veiksniu tampa greitis. Kuo jis didesnis, tuo daugiau galios reikia automobiliui, kad išlaikytų tą patį greitį.
„Važiuojant 90 km/val. oro pasipriešinimas dar santykinai mažesnis, bet keliant greitį iki 120–130 km/val. jis auga labai pastebimai. Automobilis sunaudoja daugiau degalų ne todėl, kad kelias tapo ilgesnis, o todėl, kad varikliui reikia daugiau galios. Paprastai tariant, važiuojant greičiau automobilis daugiau energijos išleidžia kovai su oru“, – sako žinovas.
Dėl šios priežasties keli papildomi kilometrai per valandą ne visada reiškia realiai sutaupytą laiką, tačiau sąnaudose skirtumas gali būti akivaizdus. Ypač tai pajunta didesni ir aukštesni automobiliai, kurių efektyvumas automagistralėje mažėja sparčiau.
Kėbulas irgi turi savo kainą
Renkantis automobilį ilgesnėms kelionėms, dalis vairuotojų pirmiausia žiūri į salono erdvę, bagažinę ar sėdėjimo aukštį. Vis dėlto ekonomiškumo požiūriu kėbulo tipas gali būti vienas svarbiausių veiksnių, ypač važiuojant pastoviu didesniu greičiu.
P. Valiukėno teigimu, SUV modeliai yra patogūs ir praktiški, tačiau greitkelyje jų didesnis aukštis, plotis ir svoris dažniausiai reiškia didesnes degalų sąnaudas. Universalai šiuo atveju tampa kompromisu: jie suteikia daug vietos bagažui, bet dažniausiai yra žemesni ir aerodinamiškai palankesni.
„Ilgesnėms kelionėms ekonomiškumo prasme dažnai geriau atrodo sedanas arba universalas, o ne didelis SUV. Sedanai paprastai yra vieni palankiausių sąnaudų atžvilgiu, nes jų forma dažniausiai aptakesnė. Tai ypač svarbu važiuojant pastoviu greičiu“, – pastebi jis.
Tuo metu maži miesto automobiliai, kurie kasdienybėje gali atrodyti itin taupūs, automagistralėje nebūtinai bus geriausias pasirinkimas. Važiuojant didesniu greičiu mažesni varikliai gali dirbti didesne apkrova, o lengvas kėbulas ir trumpesnė bazė ilgoje kelionėje neretai reiškia mažesnį komfortą.
Bagažas augina išlaidas ne tik dėl svorio
Degalų sąnaudoms įtakos turi ir automobilio apkrova. Kuo daugiau keleivių, lagaminų ar papildomo svorio, tuo daugiau energijos reikia pajudėti, įsibėgėti ir važiuoti į įkalnes. Tačiau kartais dar svarbiau yra tai, kaip papildomi daiktai keičia automobilio formą.
„Ant stogo pritvirtinta daiktadėžė ar dviračių laikikliai padidina oro pasipriešinimą. Mieste skirtumas gali būti mažesnis, bet automagistralėje jis tampa labai aiškus: automobilis turi naudoti daugiau energijos vien tam, kad prasistumtų per orą“, – komentuoja P. Valiukėnas.
Todėl ruošiantis ilgesnei kelionei verta įsivertinti, ar visi vežami daiktai iš tiesų reikalingi, o stogo daiktadėžę ar laikiklius nuimti, kai jie nenaudojami.
Dyzelis ar benzinas?
Skirtingų tipų automobiliai į greitį reaguoja nevienodai. Dyzeliniai automobiliai dažniausiai geriausiai jaučiasi ilgesnėse kelionėse pastoviu tempu, nes jų varikliai turi gerą sukimo momentą ir užmiestyje dažnai dirba žemesnėmis apsukomis. Benzininiai automobiliai didesniam greičiui paprastai jautresni, ypač jei variklis mažesnis arba pats automobilis sunkesnis.
„Dyzelis dažniausiai racionaliausias ilgam pastoviam važiavimui, benzinas didesniu greičiu dažniau pradeda naudoti daugiau degalų“, – aiškina jis.
Ekonomiškiausia nereiškia lėčiausia
Pasak P. Valiukėno vadovo, ilgesnėje kelionėje ekonomiškiausias greitis dažniausiai yra apie 80–100 km/val. Tokiu tempu automobilis dar važiuoja pakankamai efektyviai, o sąnaudos nešoka į viršų. Nuo maždaug 110–120 km/val. skubėjimas jau pradeda labiau branginti kelionę, o važiuojant 130 km/val. ir daugiau skirtumas tampa dar ryškesnis.
„Ekonomiškam vairavimui padeda ne tik mažesnis greitis, bet ir tolygus važiavimas. Reikėtų vengti staigių pagreitėjimų, nereikalingų lenkimų, stipraus stabdymo ir nuolatinio greičio kaitaliojimo. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą padangų slėgį, nevežioti nereikalingo svorio ir nenaudoti stogo daiktadėžės, kai jos nereikia“, – pataria P. Valiukėnas.
Renkantis automobilį kelionėms užmiestyje, svarbu suprasti, kaip konkretus modelis elgiasi važiuojant 100–130 km/val. greičiu, įvertinti jo svorį, kėbulo tipą, variklį ir pavarų dėžę.
„Ilgoje kelionėje svarbu ne tik kiek automobilis sunaudoja, bet ir ar po 300 kilometrų vis dar jausitės komfortiškai. Todėl reikėtų įvertinti sėdynes, garso izoliaciją, pakabą, adaptyvią kruizo kontrolę, saugumo sistemas ir bagažinės talpą. Geras automobilis kelionei yra tas, kuris leidžia važiuoti ne tik ekonomiškai, bet ir patogiai“, – reziumuoja P. Valiukėnas.
Parengta pagal „Longo LT“ pranešimą
