Po žinios apie gyventojų duomenų iš Registrų centro nutekinimą, kreditų biuras „Creditinfo Lietuva“ stebi padidėjusį savo saugumu susirūpinusių gyventojų užklausų skaičių. Bent trečdalis šios savaitės pradžioje priimtų skambučių buvo susiję su klausimais apie asmens duomenų apsaugą. Gyventojai daugiausia teiraujasi, kaip elgtis nutekėjus duomenims, kur kreiptis, kaip apsisaugoti ateityje bei kaip sužinoti, ar kas nors bandė pasiimti paskolą jų vardu.
Nors tokie atvejai natūraliai kelia nerimą, žinovai ragina nepanikuoti. Vien tik asmeninių duomenų neužtenka, kad būtų galima atlikti finansines operacijas ir pabrėžia, kad laiku imantis prevencinių veiksmų galima reikšmingai sumažinti galimų sukčiavimo atvejų riziką. „Creditinfo Lietuva“ specialistė dalijasi pagrindinėmis rekomendacijomis, kurios padės gyventojams įsivertinti situaciją ir sustiprinti savo finansinį saugumą.
Rizikas reikia įvertinti
Bendrovės Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė primena, kad vien asmens duomenų finansiniam įsipareigojimui ar paskolai gauti nepakanka. Daugeliu atvejų vertinami ir kiti finansiniai besikreipiančiojo rodikliai. Vis dėlto, nutekėjus kai kuriems asmens duomenims, tam tikras rizikas verta įsivertinti.
„Norime pabrėžti – jei sukčiai turi duomenis apie jūsų nekilnojamąjį turtą, vien šios informacijos nepakanka naujiems finansiniams įsipareigojimams prisiimti. Primename, kad svarstydamos paraišką dėl finansavimo, finansų įstaigos vertina visą asmens finansinį paveikslą – pajamas, finansinę drausmę, kredito istoriją bei galimas sukčiavimo rizikas. Papildomos saugumo bei sukčiavimo prevencijos priemonės taikomos visais atvejais, net ir suteikiant nedideles vartojimo paskolas“, – sako „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė D. Krikščiukaitė.
Visgi, pasak jos, nutekintus duomenis sukčiai gali panaudoti kitais būdais. Tikslūs asmens duomenys gali padėti sukurti tikroviškų sukčiavimo scenarijų, leidžiančių įpinti gyvenamosios vietos duomenis, vardą, pavardę ir, apsimetant kokių nors institucijų atstovais, bandyti atlikti finansines operacijas ar išvilioti gyventojų pinigus.
„Todėl verta išlikti budriems ir kaskart įsitikinti sulaukto skambučio ar žinutės autentiškumu. Ar prisistatantis asmuo tikrai yra iš pristatomos įstaigos, galima įsitikinti patikrinus jo elektroninio pašto adresą – ar jame nėra neįprastų simbolių, neaiškių vardų. Jei sulaukiate skambučio – atkreipkite dėmesį, ar skambinantysis jūsų neskubina, ar neprašo primygtinai atskleisti jūsų asmeninę informaciją. Jei elektroniniu paštu ar telefonu gauta nuoroda kelia įtarimų, neatidarinėkite jos – geriau pasitikrinti jums skirtas užklausas originalioje įstaigos interneto svetainėje“, – sako D. Krikščiukaitė.
Galima pasitikrinti
Vis dėl to, jeigu norite jaustis ramūs, ar jūsų vardu be jūsų žinios nėra prisiimtų finansinių įsipareigojimų, galite tai pasitikrinti svetainėje www.manocreditinfo.lt, užsisakę paslaugą „Asmeninė kredito istorijos ataskaita“. Joje galima matyti ne tik visus duomenis apie turimus finansinius įsipareigojimus ir kitus asmens finansinius rodiklius, bet ir tai, kurios finansų įstaigos domėjosi jūsų duomenimis.
Prieš suteikdamos paskolą ar lizingą, finansų institucijos paprastai tikrina kredito istoriją. Todėl netikėta užklausa iš įstaigos, į kurią nesikreipėte, gali būti ženklas, kad kas nors galėjo bandyti pasinaudoti jūsų duomenimis. Pastebėjus tokią veiklą, rekomenduojama nedelsti ir imtis papildomų priemonių apsaugoti tapatybę.
Gyventojams, norintiems papildomai apsisaugoti nuo galimų bandymų jų vardu prisiimti finansinius įsipareigojimus, patariama aktyvuoti papildomas tapatybės apsaugos priemones, tokias kaip „Apsaugok savo tapatybę“. Tokiu atveju kredito įstaigos, prieš suteikdamos paskolą ar lizingą, gali atlikti papildomą asmens tapatybės patikrinimą ir įsitikinti, kad dėl finansinių paslaugų kreipiasi pats gyventojas.
Parengta pagal „Creditinfo Lietuva“ pranešimą
