Renkantis universitetą, dažniausiai galvojama apie studijų programą, karjeros galimybes ar miestą. Tačiau yra dalykų, kurių statistika neperteikia. Tai kokia čia kultūra, ar jausiesi matomas, ar turėsi erdvės augti ne tik kaip žinovas, bet ir kaip žmogus, o svarbiausia – ar turėsi finansinį pagrindą.
Daugiau negu profesija
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo ne tik studijų kokybę, laisvę rinktis, betarpišką bendravimą, bet ir daugybę studijų finansavimo galimybių, padėsiančių tiesti kelią į savo svajonių karjerą.
Anot VDU prorektoriaus studijoms doc. dr. Ryčio Pakrosnio, pirmiausia, įstojęs į universitetą studentas patiria laisvųjų menų – artes liberales – studijų išskirtinumą, siūlantį ne tik konkrečią studijų programą, bet ir galimybę įgyti platesnį išsilavinimą, šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų žinių ir gebėjimų.
Artes liberales
VDU studijų modelis, grįstas artes liberales papročiu ir atkurtas pagal amerikietiškas laisvųjų menų universitetų papročius, leidžia studentams patiems rinktis studijuojamus dalykus ir taip modeliuoti savo studijų planą.
Be pagrindinės studijų programos galima rinktis gretutinę, susidėlioti dalykus pagal save, laisvalaikį taip pat leisti universitete, renkantis užsiėmimus pradedant debatų klubu ir baigiant profesionaliuoju sportu.
„Universitetas palieka labai daug laisvės rinktis pačiam. Studijos VDU yra daugiau nei profesija, nes galima paragauti įvairių disciplinų vienu metu“, – sako doc. dr. R. Pakrosnis. Jis priduria, kad šiais metais universitetas stiprina dar vieną studijų kryptį – antreprenerystės ugdymą.
Tam skirta „Minded VDU“ studijų programa, jau pelniusi pripažinimą Europoje kaip viena geriausių verslumo ugdymo patirčių.
„Sėkmė šiandieniniame pasaulyje neatsiejama nuo gebėjimo kurti, inicijuoti ir bendradarbiauti. Nesvarbu, ar esi ekonomistas, ar menininkas – antreprenerystės kompetencijos reikalingos visiems norint save pristatyti, bendrauti, gauti paramą projektams“, – vardijo prorektorius.
Universitete studijas organizuoja 10 fakultetų ir dvi akademijos. Siūlomos net 45 bakalauro ir magistrantūros studijų programos ir daugiau nei 500 studijų dalykų, dėstomų anglų kalba. VDU studentai, be savo specialybės studijų, nemokamai gali pasirinkti kitos bakalauro studijų programos gretutines studijas.
Galima rinktis iš 45 gretutinių studijų programų. Pasirinkę gretutinę specialybę, studentai įgyja platesnį išsilavinimą, išplečia savo galimybes įsidarbinti.
Be to, gretutinės studijos atveria kelią ir į tos pačios krypties magistrantūrą – nebereikia studijuoti išlyginamųjų dalykų. Pavyzdžiui, studijuojant Finansus galima rinktis Teisės, Psichologijos ar kitą gretutinę studijų programą.
Taip pat universitete veikia unikali individualių studijų sistema Academia cum laude, leidžianti motyvuotiems bakalauro studijų studentams peržengti savo pagrindinių studijų ribas, gilintis į asmeninę studijų temą, dirbti su pasaulinio garso universiteto profesoriais – aukščiausio lygio mokslininkais, tyrėjais ar pripažintais menininkais, vertinamais savo srities autoritetais.
Finansinė parama – už motyvaciją ir talentą
Vienas iš svarbių sprendimų stojant – klausimas, ar galėsi sau leisti studijuoti, ar pavyks užsitikrinti pragyvenimą. Anot doc. dr. R. Pakrosnio, VDU siekia sudaryti galimybes čia studijuoti kuo platesniam studentų ratui.
Tuo tikslu universitetas turi gerai išvystytą stipendijų sistemą. Universiteto misija – užtikrinti, kad talentas ir motyvacija būtų svarbesni už aplinkybes, o jauni žmonės turėtų galimybę siekti išsilavinimo nepaisant socialinės ar ekonominės padėties.
Nuo 2021-ųjų VDU veikia stipendijų fondas, skirtas aukštojo mokslo prieinamumui didinti – stipendijos studijų kainai padengti pirmakursiams, kuriems dėl sunkios finansinės padėties kelias į aukštąjį mokslą yra sunkesnis. Atsižvelgiant į varžytuvinius balus, stipendija gali siekti 100 proc. ar mažiau studijų kainos visam studijų laikotarpiui.
Gabiems studentams skiriamos talentų ugdymo stipendijos, siekiančios iki 1000 eurų, – tiems, kurie įstoja su aukštais varžytuviniais balais ir VDU pasirenka pirma pirmenybe.
O dar didesnę, net 3000 eurų siekiančią Artes liberales stipendiją VDU skiria pirmakursiams už pasiekimus, sumanymus ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu.
Taip pat VDU studentai gali pretenduoti į įvairias rėmėjų ir verslo partnerių, universiteto ir rektorės vardo stipendijas.
„Tikrai didelė dalis mūsų studentų gauna vienokią ar kitokią finansinę paramą, – teigia prorektorius. – VDU yra vieta, kur tu ne tik studijuoji, bet, jeigu turi sumanymų ir jas pradedi vystyti – universitetas tave pastebi ir paskatina.“
Studijuoji Kaune – keliauji po pasaulį
Dar viena finansinė parama, kuria gali pasinaudoti VDU studentai – „Erasmus+“ tarptautinių mainų stipendija. Užtenka tik noro ir motyvacijos išbandyti semestrą ar metus auditorijas Lietuvoje iškeisti į užsienio universiteto erdves.
VDU yra sudaręs sutartis su universitetais įvairiuose pasaulio kraštuose, tad studentai gali rinktis iš daugiau nei 330 universitetų ir tyrimų centrų Europoje, Azijoje ir Amerikoje, mokytis net 30 skirtingų pasaulio kalbų.
Anot VDU prorektoriaus studijoms, nereikia ir mainų, kad tarptautiškumo dvasią pajaustum ir pačiam universitete: „Dėstytojai iš užsienio, mainų studentai – VDU yra vienas iš lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir regione pagal tarptautiškumo rodiklius. Atėjęs į universitetą studentas tikrai jausis tarptautinėje studijų erdvėje“.
VDU priklauso Europos universitetų aljansui „Transform4Europe“, kuris siūlo naujas mobilumo galimybes, kursus, sumanymus, mokymus ir jungtines studijų programas.
Dalyvaudami „Transform4Europe“ veiklose studentai gali ugdyti svarbiausius karjeros gebėjimus, susipažinti su geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir naujoviškais antreprenerystės būdais bei įgyti tarptautinės patirties.
Be ilgalaikių mainų, universitete dažnėja trumpalaikiai intensyvūs kursai BIP, kurių metu studentai gali pasirinkti ne studijas, bet konkretų kursą ar veiklas užsienyje.
Taip pat VDU yra užmezgęs glaudų bendradarbiavimą su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – yra Lietuvos konsorciumo, dalyvaujančio MIT tarptautinių mokslo ir technologijų sumanymų (MISTI) programoje, koordinatoriumi, tad vyksta nuolatiniai dėstytojų ir studentų mainai.
Studentų gerovė – pirmoje vietoje
Praėję metai VDU buvo paskelbti studentų gerovės metais, tačiau su studentų gerove susiję sumanymai tęsiami toliau. Anot doc. dr. R. Pakrosnio, universitetas daug dėmesio skyrė aplinkai, kuri būtų palanki visapusiškam studento atsiskleidimui ir asmenybės lavinimui.
„Universitete veikia Psichologijos klinika, dirba studentų gerovės koordinatorė ir mentoriai, tarpininkaujantys tarp universiteto ir studento, bei negalios koordinatorė. Pernai startavo ir nauja mentorystės programa „Studentai – studentams“, skirta pagalbai tarp pačių studentų“, – vardija doc. dr. R. Pakrosnis.
Universitetas per pastaruosius metus investavo ir į infrastruktūrą: atidarytas STEAM didaktikos centras, naujoviška Genų inžinerijos laboratorija, o universitete veikia išskrtinės, vienintelės Lietuvoje tylos zonos.
VDU kuria visas galimybes savirealizacijai, studentų laisvalaikiui palankią aplinką, skatina studentų sumanymus kurti, puoselėti, plėtoti naujas ir tęsti pradėtas kultūros, sporto, visuomenines veiklas.
Universitete veiklą vykdo kelios dešimtys įvairių klubų, vienijančių sporto aistruolius, gamtos mylėtojus, istorikus, filosofus, politologus, literatus.
VDU turi didžiausią Lietuvoje universitetinį sporto kompleksą, pritaikytą įvairioms sporto šakoms. Studentai gali užsiimti įvairiomis sporto veiklomis visiškai nemokamai – nuo sporto būrelių iki treniruoklių salės.
Tačiau svarbiausia, ką pastebi čia įstojęs studentas – ypatinga bendruomenės kultūra, betarpiškas bendravimas tarp studentų ir dėstytojų, tarpusavio pagarba ir pagalba.
„Pas mus universiteto rengimo kultūra yra išskirtinė: daugiau betarpiškumo, artumo su dėstytojais, daugiau paprastumo ir žmogiškumo.
Tu ateini į erdvę, kur gali ieškoti, rinktis, tyrinėti – ir tą daryti tau padeda bendruomenė. Todėl aš į studentus dažniausiai kreipiuosi „kolegos“, nes universitete mes visi esame tame pačiame ieškojimų ir kūrybos kelyje“, – sako doc. dr. R. Pakrosnis.
