Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui didinti atsakomybę už veiklą prieš Lietuvos saugumą.
„Vyriausybės inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimai įtvirtins aiškesnę ir griežtesnę atsakomybę bei pašalins mūsų teisinės sistemos pilkąsias zonas, kuriomis galėtų naudotis priešiškos valstybės ir jų interesams veikiantys asmenys. Mūsų regiono grėsmių kontekste tai yra būtinybė ir priminimas, kad saugumas mums yra absoliutus prioritetas ir pasikėsinę į jį, bus baudžiami griežčiausiai“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Didėjant geopolitinėms įtampoms regione, Lietuva imasi papildomų teisinių priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti. Atsižvelgiant į po 2022 m. vasario 24 d. rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą bei augančias hibridines grėsmes, siūloma iš esmės atnaujinti baudžiamąjį teisinį reguliavimą.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai yra būtinas atsakas į pasikeitusią saugumo aplinką: „Šiandien matome, kad grėsmės nacionaliniam saugumui tampa vis sudėtingesnės. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad Lietuvos teisinė sistema būtų pasirengusi reaguoti į hibridines atakas, užsienio žvalgybų veiklą ir kitus veiksmus, nukreiptus prieš valstybės interesus. Įstatymų pakeitimais siekiame aiškiai pasakyti – už veiklą prieš Lietuvą atsakomybė bus neišvengiama“.
Parengtais įstatymų projektais siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai priešiškų valstybių interesams veikiantys asmenys galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galiojančio teisinio reglamentavimo spragų.
Aiški atsakomybė
Vienas iš siūlomų pakeitimų tikslų – aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą Lietuvos piliečių dalyvavimą užsienyje vykstančiuose ginkluotuose konfliktuose, jei tokie konfliktai būtų nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką arba būtų nesuderinami su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais.
Dalyvavimas užsienio konfliktuose kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui – asmenys įgyja kovinės patirties, užmezga ryšius su užsienio struktūromis ir gali būti panaudoti prieš Lietuvos interesus.
Taip pat siūloma kriminalizuoti dalyvavimą užsienyje organizuojamuose veiksmuose, kurie kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms ar strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Reaguojama ir į 2024–2025 m. incidentus Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai ir vamzdynai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, atsakomybės taikymas už tokias veikas, padarytas ne Lietuvos teritorijoje, yra ribotas, net jei jos nukreiptos prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą užsienio žvalgybos ar saugumo institucijų veikloje, jų nurodymų ar užduočių, nukreiptų prieš Lietuvos Respubliką, vykdymą, taip pat už diversiją – strateginės ar svarbios infrastruktūros sunaikinimą, sugadinimą ar kitokį pakenkimą bei nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklos sutrikdymą.
Šie siūlymai bus teikiami svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
