Daugiau nei ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų (27 proc.) virtuvė yra namų centras, o dar 40 proc. linkę sutikti su teiginiu, kad „gyvenimas verda virtuvėje“, rodo naujausia apklausa. Tačiau augant energijos išlaidoms vis daugiau namų ūkių ieško paprastų būdų sumažinti energijos suvartojimą gaminant. Žinovai pabrėžia, kad realus sutaupymas atsiranda ne tik dėl efektyvių buitinių prietaisų, bet ir dėl nuoseklių kasdienių įpročių.
Apklausa rodo, kad daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (54 proc.) namuose gamina maistą kasdien. Be to, 42 proc. teigia, kad visa šeima kiekvieną vakarą susirenka virtuvėje po dienos veiklų pabūti kartu. Tai reiškia, kad net ir nedideli energiją taupantys virtuvės sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį mažinant mėnesines išlaidas.
„Žinoma, kiekvieno namų ūkio išlaidos priklauso nuo individualių poreikių, šeimos dydžio ir kasdienės rutinos, tačiau praktikoje daugelis gali sutaupyti vien pritaikę keletą mažų sprendimų. Dažniausiai pakanka sąmoningiau planuoti, efektyviau išnaudoti turimus prietaisus ir ugdyti įpročius, kurie kasdienybę daro ir ekonomiškesnę ir tvaresnę“, – sako IKEA Interjero dizaino departamento vadovė Morta Bučinskienė.
Energiją taupantis apšvietimas
Norint sumažinti energijos suvartojimą, kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, tradicines kaitrines lemputes verta keisti energiją taupančiu LED apšvietimu. Tai ekonomiškas sprendimas, kuris sunaudoja mažiau elektros energijos, suteikia geresnę šviesos kokybę ir padeda sumažinti poveikį aplinkai.
LED lemputės sunaudoja iki 85 proc. mažiau energijos ir tarnauja 20 kartų ilgiau nei kaitrinės. Dar daugiau sutaupysite, jei išeidami iš patalpos jas išjungsite. Tai padaryti gali būti dar paprasčiau, jei įsirengsite nuotoliniu būdu valdomas LED lemputes.
Neleiskite pinigams išgaruoti
Energijos taupymas virtuvėje dažnai priklauso nuo mažų įpročių gaminant. Pavyzdžiui, maisto gaminimas uždengus puodą dangčiu, kaitros sumažinimas, kai maistas užverda, ir kaitlentės ar viryklės išjungimas keliomis minutėmis anksčiau, gali padėti sumažinti elektros ar dujų suvartojimą (ypač gaminant kruopas, troškinius ar padažus).
„Daugiausia energijos sunaudojama reikiamai temperatūrai pasiekti, o vėliau dažnu atveju pakanka vidutinės ar mažesnės kaitros. Gaminant ant kaitlentės ją netgi galima išjungti 1–3 minutėmis anksčiau ir leisti patiekalui baigti gamintis naudojant likutinę šilumą“, – sako M. Bučinskienė.
Ji pataria taupyti energiją ir renkantis puodus bei keptuves lygiu dugnu – tai padės efektyviai perduoti šilumą. Juos taip pat reikėtų statyti ant tinkamo dydžio kaitvietės, nes taip sumažinami šilumos nuostoliai. Daugiau, nei dažnu atveju išties reikėtų, energijos sunaudojama ir kaitinant per didelį kiekį vandens, ruošiant tiek maistą, tiek karštus gėrimus.
Siekiant sutaupyti, rekomenduojama efektyviau naudoti ir orkaitę: ją įkaitinti naudojant integruotą įkaitinimo funkciją, o pasiekus reikiamą temperatūrą kuo rečiau atidarinėti dureles ir planuoti gaminimą taip, kad vienu metu būtų galima paruošti kelis patiekalus arba didesnį kiekį maisto.
Gaminant daugiau sutaupysite ir laiko, ir pinigų
Dar ekonomiškiau ir sąmoningiau gaminti galima per kartą ruošiant didesnes patiekalo porcijas. Pavyzdžiui, beveik pusė lietuvių teigia, kad kaskart gamina daugiau, jog maisto užtektų dar keliems kartams – taip nurodė 48 proc. apklausos dalyvių. Pasak M. Bučinskienės, tai ypač efektyvus būdas sumažinti išlaidas maistui ir energijai, nes maisto likučiai, laikomi sandariuose induose, išlieka tinkami vartoti dar bent kelias dienas.
„Maisto laikymo indai – vienas efektyviausių būdų ilgiau išlaikyti maistą šviežią: jie padeda ir patogiai planuoti porcijas, ir laikyti likučius. Be to, taip lengviau matyti, ką dar turite šaldytuve, todėl paprasčiau planuoti apsipirkimus ir išvengti papildomų išlaidų produktams, kurių iš tikrųjų nereikia“, – sako M. Bučinskienė.
Prieskonių darželis ant palangės
Norintiems žengti dar vieną žingsnį tvaresnio ir biudžetui draugiškesnio gaminimo namuose link, visuomet galima patiems užsiauginti dažniausiai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui: bazilikų, petražolių, mėtų ar laiškinių česnakų.
„Šioms žolelėms nereikia daug vietos – jos gali augti tiesiog ant palangės. Prireikus, galima nusiskinti tik tiek, kiek reikia – tai labai patogu kasdieniams patiekalams pagardinti ir leidžia visada namuose turėti šviežių prieskonių bei išvengti situacijų, kai parduotuvėje pirktos šviežios žolelės laiku nesunaudojamos ir galiausiai išmetamos“, – sako M. Bučinskienė.
Parengta pagal IKEA pranešimą
