Antrojo Vilniaus universiteto rektoriaus prof. G. Alabiano vardu pavadintas asteroidas

Antrojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus prof. Garsijaus Alabiano (García Alabiano) vardu pavadintas asteroidas Alabiano. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis ir jėzuitas kun. dr. Richardas P. Boilas (Boyle), S. J., iš Vatikano observatorijos.

„Siekiu, kad kuo daugiau asteroidų būtų pavadinti žymių asmenybių garbei. Norėčiau kuo daugiau asteroidų pavadinti Universiteto rektorių vardais, žinoma, tai lėtas procesas, po kelis asteroidus per metus“, – asteroido vardo istoriją pasakoja dr. K. Černis.

Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,23 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 3,33 metų (≈ 1215,804 d.).

Šiais metais asteroidą Alabiano turėsime galimybę išvysti rugpjūčio viduryje, kai jis bus opozicijoje, maždaug 1,2 av. nuo Žemės. Tuo metu jis skries Ožiaragio žvaigždyne ir bus apie 21 ryškio. Asteroido orbitos elementai: a = 2,229 av, e = 0,14, i = 2,83°, P = 3,33 m.

VU rektorius iš Ispanijos

VU Istorijos fakulteto mokslininkas doc. Liudas Jovaiša pasakoja apie XVI–XVII a. sandūroje gyvenusį jėzuitą, vieną pirmųjų VU teologijos daktarų.

„Garsija Alabiano buvo ispanų jėzuitas. Gimė Tarasonoje (isp.Tarazona) Aragono krašte, dabartinėje Saragosos provincijoje. Pasimokęs gimtajame mieste ir Alkalos (isp. Alcalá) universitete, įstojo į Jėzaus draugiją. Vėliau, jau kaip jėzuitas, studijavo Saragosoje, Valensijoje, Barselonoje ir Romoje.

Pasiųstas į Vilnių, čia 6 metus, nuo 1578 iki 1584-ųjų, dėstė dogminę teologiją. 1583 m. jam drauge su kitu ispanu Antanu Ariasu iškilmingai, dalyvaujant dviem kardinolams ir karaliaus Stepono Batoro dvarui, Vilniuje suteikti pirmieji VU teologijos daktarų vardai.

Paskirtas VU rektoriumi, Garsija Alabiano šias pareigas ėjo aštuonerius metus – ilgiausiai jėzuitiškojo VU istorijoje. Po 14 metų, praleistų Vilniuje, 1592 m. kaip kardinolo Jurgio Radvilos nuodėmklausys drauge su juo persikėlė į Krokuvą, o kardinolui mirus Romoje, grįžo į Ispaniją. Daugiausia gyveno ir dirbo Saragosos kolegijoje, ten ir mirė“, – sako istorikas.

Vatikano observatorija – išskirtinė

Sausio 9 d. Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2012 EN6 (763533), suteikiamas vardas Alabiano. Asteroidas buvo aptiktas 2012 m. Vatikano observatorijoje (lot.Specola Vaticana).

VU Fizikos fakulteto astrofizikas dr. Šarūnas Mikolaitis pabrėžia, kad tai ypatinga, akademiškai stipri institucija, įkurta ir valdoma jėzuitų ordino.

„Vatikano observatorija įsikūrusi dviejose vietose: istorinėje Castel Gandolfo observatorijoje Italijoje ir naujoviškoje tyrimų bazėje pietryčių Arizonoje, ant Mount Graham kalno.

Dėl itin gerų sąlygų stebėjimams, bendradarbiaudami su Arizonos universitetu, jėzuitai ten įkurdino modernų 1,8 metro veidrodžio skersmens teleskopą (angl.Vatican Advanced Technology Telescope –VATT)“, – pasakoja astrofizikas.

Lietuvos ir jėzuitų mokslininkai bendradarbiauja jau daugelį metų

Pasak dr. K. Černio, jėzuitai mokslininkai dirba daugelyje pagrindinių astrofizikos krypčių – nuo kosmologijos, žvaigždžių fizikos iki Saulės sistemos kūnų tyrimų, o rezultatus skelbia garbinguose mokslo žurnaluose. Su jais jau ilgus metus bendradarbiauja ir Lietuvos astrofizikai.

„Su jėzuitais dirbame vienoje grupėje, nuolat bendraujame, vykstame vieni pas kitus, esame parengę daugybę bendrų publikacijų. Dėl šio ryšio mes galime naudotis jų infrastruktūromis. Tad vienas iš daugelio bendradarbiavimo rezultatų ir yra asteroido Alabiano atradimas ir pavadinimas.

Vatikano observatorija labai vertina VU astronomų darbus, ypač profesoriaus Vytauto Straižio, kuriam einant Tarptautinės astronomų sąjungos 25-osios komisijos prezidento pareigas sovietmečiu ir buvo užmegztas toks glaudus ryšys.

Sovietiniais laikais toks kontaktas buvo itin svarbus, kadangi nebuvo galimybės išvažiuoti į Romą, Vatikaną ir pasikviesti jų į Lietuvą, bendraudavome vien laiškais. Dabar pats jau du kartus esu atlikęs stebėjimus Arizonoje“, – pasakoja dr. K. Černis.