Mokslų akademijos sumanymas gimė dar antikos Graikijoje, kur laisvieji mąstytojai susibūrė į Platono akademiją.
Panašūs sumanymai Lietuvoje ėmė sklandyti XVIII a., kai Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama jo dėstytojo, astronomo ir matematiko Martyno Počobuto, 1773 m. ėmėsi sumanymo steigti mokslinio švietimo instituciją – Vilniaus mokslo akademiją.
Buvo parengtas ir tokios mokslininkų draugijos projektas. Deja, tuo metu vykę nuolatiniai karai sutrukdė įgyvendinti šiuos planus.
Tik XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, ėmus plisti tautinio atgimimo sumanymams, 1905 m. Jonas Basanavičius Vilniuje surengė žymiausių inteligentijos atstovų pasitarimą. Buvo nuspręsta įsteigti Lietuvių mokslo draugiją.
Steigiamasis draugijos susirinkimas
Jis įvyko 1907 m. balandžio 7 d. (kovo 25 d. senuoju stiliumi), o išrinktos valdybos pirmininku tapo J. Basanavičius. Draugijos įstatuose buvo numatyta rengti įvairių sričių mokslinius tyrimus, kaupti jiems medžiagą, skleisti mokslo žinias, imtis leidybinės veiklos.
Draugija palaikė ryšius su užsienio mokslo institucijomis, daug nuveikė, tačiau lenkų valdžia ją persekiojo ir galiausiai 1938 m. balandžio 1 d. uždarė. 1939 m. sausio 11 d. vėl leido veikti kaip Lietuvių mokslo mylėtojų draugijai (1940 m. šioji irgi nustojo veikti į Vilnių atsikėlus Lituanistikos institutui).
1928 m. grupė Kauno universiteto profesorių parengė aukščiausios mokslo ir kultūros įstaigos – Mokslų akademijos – statutą. 1933 m. parengti nuostatai Lietuvos tyrimų institutui steigti.
Tai siauresnis Mokslų akademijos statuto variantas. Antano Smetonos lituanistikos institutas galiausiai įsteigtas 1939 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu. Steigėjų manymu, ši institucija ilgainiui turėjo virsti Mokslų akademija. Akademija buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d., Lietuvai jau praradus valstybingumą, Lituanistikos instituto pagrindu.
Metams bėgant, Mokslų akademija keitėsi. Atkūrus Nepriklausomybę buvo nutarta mokslo institutus atskirti nuo Lietuvos mokslų akademijos (LMA).
Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, 2011 m. nuspręsta panaikinti LMA hierarchiją, t. y. atsisakyti akademikų skirstymo į tikruosius narius, narius korespondentus ir narius žinovus. Įvesta tikrojo LMA nario ir LMA nario emerito kategorijos.
LMA Jaunosios akademijos įkūrimas
Vienas naujausių sprendimų – LMA Jaunosios akademijos įkūrimas. Jos nariai rūpinasi ir naujosios mokslo kartos karjeros sklandumu, palaiko ryšius su kitų pasaulio šalių jaunaisiais akademikais.
Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos mokslų akademija, vienydama šviesiausius šalies protus, visada atliko svarbią veiklą – skatino šalies mokslo plėtrą, prisidėjo prie valstybės pažangos ir visuomenės švietimo.
Ši misija tęsiasi ir iššūkių kupiname XXI amžiuje. LMA sėkmingai atstovauja Lietuvos mokslo pasauliui, prisitaikydama prie sparčių pokyčių.
