2025 m. lapkričio 30 d. Floridoje įvykusios JAV ir Ukrainos aukšto lygio derybos dėl karo pabaigos parodė, kad procesas įgauna pagreitį, tačiau lieka itin skausmingų klausimų. Pasaulio žiniasklaida atskleidžia tikrąją šių derybų dinamiką: jos buvo sunkios, įtemptos ir pilnos skaudžių temų, pirmiausia — teritorijų ir saugumo garantijų.
Ukrainos ir JAV derybininkų susitikimas vyko Šel Bėj (Shell Bay) komplekse, kurį valdo JAV prezidento specialusis pasiuntinys Styvas Vitkofas (Steve Witkoff). Ukrainos delegacijai vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Rustemas Umerovas, o JAV pusei – valstybės sekretorius Markas Rubijas (Marco Rubio).
Derybose taip pat dalyvavo JAV prezidento žentas Džaredas Kušneris ir Ukrainos karinių pajėgų atstovai: Ukrainos žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas, gen. leitenantas Andrijus Hnatovas bei karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis ir kt.
Rubijas: „Dar daug reikia nuveikti“
Po susitikimo JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas pabrėžė aiškų progresą, tačiau akcentavo, kad kelias ilgas. Jo žodžiais:
„Turėjome dar vieną labai produktyvų posėdį, tačiau darbo dar tikrai liko.“
Jis taip pat priminė, kad bet kokiam planui turi pritarti ir Maskva:
„Tai delikatus klausimas, ir yra dar viena šalis, kuri taip pat turi būti lygties dalimi.“
Umerovas: „JAV mus girdi ir palaiko“
Deryboms vadovavęs Rustemas Umerovas akcentavo stiprią JAV paramą:
„JAV mus girdi, JAV mus palaiko, JAV eina šalia mūsų.“
BBC šaltiniai tuo pat metu pažymi, kad realios derybos buvo „sunkios“, „nepaprastos“ ir kupinos įtampos.
Zelenskis: „Matau konstruktyvą pokalbyje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po jam pateiktos ataskaitos patvirtino:
„Svarbu, kad pokalbyje yra konstruktyvumo. Visi klausimai buvo aptarti atvirai ir orientuojantis į Ukrainos suverenitetą ir nacionalinius interesus.“
Gruodžio 1 d. Zelenskis atvyko į Paryžių susitikti su Emmanueliu Macronu, taip pradėdamas, kaip įvardijo ES vadovė Kaja Kallas, „lemiamą savaitę taikos pastangoms“.
Pagrindinis klausimas – būsima sienos linija
Remiantis BBC ir „Axios“, svarbiausias ir skausmingiausias Floridos derybų klausimas buvo būsimos faktinės sienos su Rusija linija.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja viso Donbaso. JAV neoficialiai spaudžia Kijevą sutikti su dalies teritorijų perdavimu, kad būtų galima pasiekti paliaubų susitarimą. Ukrainos derybininkai tai vadina politiškai sprogstama ir itin skausminga tema.
Pagal „Wall Street Journal“ ir BBC, diskusijose nagrinėtas ne tik teritorijų apsikeitimas, bet ir galimos paliauboms reikalingos Ukrainos rinkimų datos bei saugumo garantijų architektūra.
CNN: NATO klausimas gali būti sprendžiamas be Ukrainos dalyvavimo
BBC per CNN šaltinį nurodo, kad JAV ir NATO šalys svarsto modelį, kaip apriboti Ukrainos įstojimą į NATO, formaliai neprašant pačios Ukrainos atsisakyti šio siekio. Draudimas būtų derinamas tarp JAV, NATO šalių ir Rusijos „be Ukrainos teisinio įsipareigojimo“.
Tokios formulės tikslas – išlaikyti Kijevo konstitucinę poziciją ir tuo pačiu pasiūlyti Maskvai geopolitiniam kompromisui reikalingas garantijas.
Podoliakas perspėja: nuolaidos Rusijai neveiks
Michailas Podoliakas gruodžio 1 d. perspėjo:
„Mintis baigti karą darant nuolaidas Rusijai neveiks. Priešingai, tai tik paskatintų Rusiją tęsti agresiją.“
Tolimesni žingsniai: Vitkofas ir Kušneris jau pakeliui į Maskvą
Remiantis RFE/RL informacija, Styvas Vitkofas ir Džaredas Kušneris gruodžio 2 d. Maskvoje susitiks su Vladimiru Putinu. Tai bus jau šeštasis Vitkofo susitikimas su Putinu nuo šių metų pradžios.
Tuo pat metu Kijeve laukiamas dar vienas JAV pasiuntinys – Denas Driskolas.
Floridos derybos – svarbus, bet labai trapus poslinkis
Apibendrinkime:
Derybos buvo sunkios, įtemptos, bet konstruktyvios.
Esminiai klausimai išlieka atviri: teritorijos, saugumo garantijos, būsima faktinė linija, Ukrainos politinės ateities klausimai.
JAV siekia spartinti procesą, tačiau Kijevas nenori sutikti su skausmingomis teritorinėmis nuolaidomis.
Tolimesni įvykiai priklausys nuo Maskvos reakcijos į JAV pasiūlymus ir nuo to, ar Ukrainai pavyks išlaikyti principines pozicijas.
“kaip įvardijo ES vadovė Kaja Kallas” – nuo kada šita višta yra ES gaidyno vadovė?
Leiskit Ukrainai kariauti. Tik su viena sąlyga – visų šalies vadovų šeimos nariai vyksta į frontą.
tv3.lt/naujiena/lietuva/rusijos-savanoriu-tinklai-ir-botai-stai-kaip-veikia-tylus-ginklas-pries-lietuva-n1472513?priority=1
Astrofiziko Stasio Gliaudžio žinia alkas.lt skaitytojams: “Objekto 31/ATLAS lankymosi išdavoje nuo 2025-11-11 kosmosas pradėjo valyti šiukšles aplinkui Žemę. Per tris savaites iš žemųjų orbitų (400 – 600 km) dingo 340 kosminių šiukšlių, – nereikalingos raketos, subyrėję palydovai, nuo pagrindinių modulių atkabintos kuro pakopos ir kiti objektai, kurie kelia grėsmę 250 mlrd. vertės kosminių paslaugų pramonei. Stebėjimų štabo narys Michio Kaku pateikia tokią kosminių šiukšlių statistiką: 36.000 objektai yra didesni kaip 10cm, milijonas objektų yra nuo 1 cm iki 10 cm dydžio ir 130 milijonų objektų yra mažesni už 1 cm. Kosminės šiukšlės susidūrimo su kosminiais aparatais metu tampa kaip kulkos ar sviediniai. Pavyzdžiui, greipfruto dydžio šiukšlė gali sunaikinti palydovą. Kosminių aparatų liekanos trukdo mūsų aparatų išėjimą į kosmosą ir sugrįžimą iš jo į Žemę atgal. Ištyrus, krentančių šiukšlių trajektorijas pasirodė, kad vienoje juostoje jos yra pristabdomos. Tą juostą stebėtojai pavadino “nematomu 31/ATLAS šešėliu”. Ir, kas kelia nuostabą, dirbantys aparatai čia nėra liečiami, nors jie ir būna panašūs į šlamštą. “Vadinasi, 31/ATLAS stebi, analizuoja ir priima sprendimus,” – taip šį kosmoso valymą aplinkui Žemę įvertino Amerikos kosminės gynybos komanda”. Dėkoju.
Nedaug medžiagos pateikiama vakardienos JAV ir Ukrainos susitikime. Tai vadinama derybomis, kuriose Ukraina prievartaujama paklusti JAV ir Rusijos reikalavimams nustoti priešintis Rusijos agresijai, sutikti su agresijos padariniai bei nesipriešinti ateityje. Seniai matosi, kad JAV stojo ne užpultojo, aukos, bet Rusijos , agresoriaus pusėn. Pastebimas Ukrainos atstovų nuolankumas derybose.Jie galėjo nors pareikalauti, kad toks JAV atstovas Viktofas, kuris atstovauja ne Ukrainos, bet Rusijos interesus būtų pakeistas kitu derybininku. Bet ukrainiečiai jau be valios, sugniuždyti.
Kai Trampas sako, kad jeigu jis būtų buvęs prezidentu, tai karo nebūtų buvę. Iš to pasakymo išeitų, kad Rusija Ukrainą užpuolė JAV žinant, kad ji tai darys, bet diplomatiniais kanalais neprieštaravusi tam. .
Tai buvo skelbta ne kartą – Kai Rusai prisijungė Krymą, demokratų administracija Ukrainai liepė nesikišti, o prieš paskutinį karą pasiuntė savo žvalgybos vadą Bernsą pas Rusus pasiderinti veiksmų ir išvežė iš Kijevo savo ambasadą, kas diplomatų kalba reiškia ,,kelias laisvas – mūsų ten nėra”.
Ne, tai ne apie tai. Trumpas būtų įsiklausęs į Rusijos reikalavimą nepriimti Ukrainos į NATO, jos neutralumą, kad būtų nutrauktas rusakalbių persekiojimas, o Donbasas gautų autonomijos teises, t.y. Ukraina iš unitarinės taptų federacine, kokia ji savo esme ir yra.
To būtų užtekę ir karas būtų pasibaigęs (nes prasidėjo 2014) ir neperaugęs į plataus masto karą.
Taigi, ne tik Ukraina, bet ir visas regionas, visa Europabūtų saugesnė.
Vargubau, JAV jau išsikraustant iš Afganistano rūpėjo ne ideologijos, demokratijos, o biznis, – neišskiriant, kad ir iš ginklų gamybos.
Tai tokia Trumpo pozicija ir nėra ideologija, o grynas išskaičiavimas. Jam geriau su rusais varyti biznį, taip išlaisvinant išteklius grumiantis su Kinija. Rusiją pasiliekant po to, kai bus įveikta Kinija.
Juk dabar Trumpas nori ko – išsmukti iš karo Ukrainoje. Jau net ir prekyba ginklais nebedengia nuostolių.
Taip, Amerikai rūpi tik nauda. Nerūpi jai dvasiniai reikalai, kaip Europai ir Azijopai.
Nereikia pilti į kraštutinumus. Geopolitika visada yra ciniškas dalykas. Visų, JAV čia ne išimtis.
Kokie 2014 m. Ką tvirtina , buvęs artimiausias putlerio patarėjas , šeimos draugas , atvedęs šitą išgamą į prezidentus , S. Pugačiov. Nuo 2003 metų pagrindinės putlerio temos buvo dvi. “Gazprom” ir Ukraina.