Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti atnaujintus reikalavimus surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis. Pakeitimais siekiama užtikrinti švaresnį orą gyvenamosiose vietovėse, skatinti gyventojus kompostuoti žaliąsias atliekas arba perduoti jas atliekų tvarkytojams, nustatyti aiškesnes taisykles gyventojams ir suteikti daugiau galimybių savivaldybėms priimti sprendimus pagal vietos padėtį.
Šiuo metu galiojanti tvarka nepakankamai aiškiai nurodo vietoves, kuriose draudžiama deginti surinktus augalus ir jų dalis, teisiškai nesudaro galimybių deginti surinktus augalus ir jų dalis kultūriniais tikslais rengiamose šventėse ar ūkyje sudeginti labai mažą kiekį medienos liekanų (pvz. šakelių). Esamas reguliavimas neapriboja surinktų augalų deginimo mėgėjų soduose ir kurortuose (nepatenkančiuose į miesto ar miestelio teritoriją).
Nepakankamai konkretitvarka kelia nepatogumų gyventojams, sąlygojo deginimą ir papildomą oro taršą taršos kietosiomis dalelėmis bei kitais sveikatai pavojingais teršalais tankiai apgyvendintose vietovėse. Surinktos sodininkystės atliekos dažnai būna drėgnos, todėl deginant nuo jų sklinda gausūs, kenksmingi dūmai, kurie neigiamai veikia ir kaimynystėje gyvenančių ar besiilsinčių piliečių sveikatą.
Deginimo draudimai
Naujos redakcijos įsakymo projekte aiškiai nurodoma, kad draudžiama deginti surinktus augalus miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose, išskyrus savivaldybių, Valstybinių miškų urėdijos ar Saugomų teritorijų tarnybos įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Miesteliuose ar į miestų teritorijas nepatenkančių sodų bendrijose taip pat siūloma drausti deginti surinktus augalus, tačiau kartu su išimtimi laužavietėms numatant papildomą išimtį – leisti sudeginti nedidelį kiekį sausų šakų tik tuo atveju, jei nėra galimybės jų kompostuoti ar perduoti atliekų tvarkytojams.
Kitose vietovėse – kaimuose ir viensėdžiuose, savivaldybės ir toliau galės nuspręsti leisti deginti surinktus augalus pagal jų nustatytas sąlygas. Jei savivaldybės sąlygų nenustatys, surinktų augalų deginimas bus neleistinas, išskyrus minėtas išimtis.
Išimtys
Pakeitimais taip pat įtvirtinamos aiškios išimtys – surinktus augalus bus galima deginti oficialiuose renginiuose (pvz., per Užgavėnes), priešgaisrinės saugos ar krašto apsaugos tikslais rengiamose pratybose ar įgyvendinant gamtotvarkos planus. Taip pat šie reikalavimai nebus taikomi deginant paruoštas (išdžiovintas) malkas ar skiedras, medžio anglį, uždegimo anglį ir kitus kuro produktus. Atnaujintuose reikalavimuose atsisakoma su oro taršos ribojimu nesusijusių reikalavimų, priešgaisrines saugos taisykles dubliuojančių nuostatų.
Atnaujintų reikalavimų projekte išlieka draudimas kartu su augalais deginti bet kokias buitines ar pramonines atliekas, įskaitant poilsiaujant gamtoje likusias pakuotes, vienkartinius indus, šiukšles ir pan., o surinktų augalų deginimą reikalaujama prižiūrėti taip, kad nebūtų vizualaus dūmų patekimo į aplinkines gyvenamąsias teritorijas.
Šie pakeitimai leis aiškiai apibrėžti, kur ir kokiomis sąlygomis augalų deginimas galimas, o kur jis turi būti griežtai ribojamas. Tai svarbus žingsnis siekiant švaresnio oro, mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir daugiau atsakomybės tvarkant žaliąsias atliekas.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
Nenustebčiau, jei siūlomais reikalavimų atnaujinimais dėl surinktų augalų deginimo siekiama įteisinti kontraversiškai vertinamą kontroliuojamą miškų deginimą. Lietuvių miškininkas, ekologas ir aplinkotyrininkas habil. dr. Romualdas Juknys (1943–2024) yra pasakęs: „Jeigu turite nors menkiausią galimybę nutraukti šią beprotybę, padarykite viską, kad ji nebūtų įgyvendinta”.
O kaip pavadintumėte “žemyninių kopų” formavimą, kertant pušynus Dzūkijoje?
Manau, kad visos šios vadinamosios „gamtosauginės“ priemonės – kontroliuojami miškų deginimai, vėjalandės šilagėlės „apsauga“, niekieno nepamestos „vakarų taigos“ paieškos, stichiškas upių užtvankų griovimas, melioracijos griovių užvertimas be kompetentingo poveikio aplinkai vertinimo, žemyninių kopų formavimas ir panašiai – yra glaudžiai susijusios su įvairių institucijų, save vadinančių gamtosauginėmis, finansavimu.
Nesu gamtosaugos profesionalas, bet man pušys-gražiausi medžiai, pušynai- gražiausi miškai, juose atsigaunu, ypač pajūrio pušynuose. Ir kai matau džiūstančias nuo kormoranų išmatų Juodkrantės sengirės pušis ir skaitau apie Dzūkijos pušynų kirtimą, galvoju, juk nekvaili tie šių veiksmų sumanytojai ar pušų naikintojų saugotojai, kažkas juos galimai skatina?
Turbūt per klaidą ne ant tos šakos atsisėdot. O, jeigu išties degate dideliu noru pasigrožėti pušimis, atlaikiusiomis kontroliuojamų deginimų ugnį, rekomenduočiau pavasarį susirasti žemutinio miško gaisro paliestą miško lopinėlį ir apkabinti ugnies paliestą pušies kamieną.
Na, kam tas sarkazmas…Apie jokius kontroliuojamus miško deginimus nerašiau. Tiek to, nesiginčysiu su teisuoliu.