Daugeliui rytas prasideda nuo puodelio kavos. Tai ritualas, kuris suteikia galių pradėti dieną, tačiau vis daugiau žmonių atranda, kad mačia (matcha) arbata yra švelnesnė, sveikesnė ir ilgiau trunkančią galių suteikiantis gėrimas.
Kuo ji ypatinga ir kodėl veikia visiškai kitaip nei kava? Atsakymas slypi jos sudėtyje, paruošimo būde bei poveikyje mūsų kūnui.
Kas yra mačia arbata?
Matčia arbata – tai malti žaliosios arbatos lapai, išauginti pagal specialią japonišką technologiją. Prieš derlių arbatos krūmai kelias savaites dengiami nuo saulės.
Taip padidėja chlorofilo ir L-teanino kiekis, o lapai įgauna sodrią žalią spalvą. Po to jie rankomis skinami, garinami, džiovinami ir sumalami iki švelnių miltelių.
Skirtingai nei įprastą arbatą – geriant mačia suvartojamas visas lapas. Tai reiškia, kad į kūną patenka kur kas daugiau maistinių medžiagų – antioksidantų, amino rūgščių ir vitaminų.
Kofeino poveikis – mačia prieš kavą
Vienas pagrindinių klausimų, kuris kyla žmonėms – ar mačia turi kofeino? Taip, turi. Tačiau svarbiausia – jo veikimas visiškai kitoks nei kavos, todėl poveikis kūnui yra daug subtilesnis ir malonesnis.
- Kavos kofeinas greitai pasisavinamas. Kai išgeriame puodelį kavos, kofeinas beveik iš karto patenka į kraujotaką ir pasiekia smegenis. Pasekmė – staigus energijos ir budrumo antplūdis, kuris jaučiamas per 15–30 minučių.
Tačiau toks greitas šuolis turi savo kainą: energija taip pat greitai išsenka, todėl po kelių valandų dažnai juntamas nuovargis, „kofeino duobė“, kartais net dirglumas ar padažnėjęs širdies plakimas. Dėl to žmonės įpranta gerti vis daugiau kavos, kad palaikytų budrumą, taip sukurdami užburtą ratą.
- Mačios kofeinas veikia kitaip. Mačioje esantis kofeinas jungiasi su L-teaninu (amino rūgštimi), kurios žaliojoje arbatoje yra ypač daug. Ši medžiaga sulėtina kofeino įsisavinimą, todėl energijos poveikis pasiskirsto tolygiau ir trunka ilgiau.
Skirtingai nei po kavos, nevyksta staigių šuolių ar kritimų. Vietoje to jaučiamas stabilus, ramus budrumas. Būtent dėl šio derinio japonų vienuoliai matchą naudojo meditacijų metu, nes ji leido išlikti susikaupusiems, bet kartu nuramindavo protą.
Rezultatas – švelnus, bet ilgalaikis budrumas, kuris gali tęstis net iki 6 valandų. Tai ypač vertina žmonės, dirbantys protinį darbą, studentai ar tie, kurie nori koncentruotis be nerimo ar nemigos rizikos.
L-teaninas – paslaptis, kodėl mačia arbata veikia kitaip
L-teaninas yra amino rūgštis, kurios beveik nėra kavoje, bet gausu mačioje. Ši medžiaga skatina alfa bangų aktyvumą smegenyse, kuris siejamas su atsipalaidavimu ir kūrybišku mąstymu.
Tai reiškia, kad geriant mačia jaučiamasi ne tik budriau, bet ir ramiau. Nėra kavos sukeliamo širdies plakimo ar neramumo. Priešingai – atsiranda aiškesnis mąstymas, didesnė koncentracija ir net meditacinė būsena.
Dėl šios priežasties mačia nuo seno buvo naudojama Japonijos vienuolių. Ji padėdavo medituoti ilgomis valandomis, išlaikyti žvalumą ir ramybę vienu metu.
Antioksidantų galia
Mačioje gausu polifenolių, vadinamų katechinais, o ypatingą vietą užima epigalokatechino galatas (EGCG). Tai vienas stipriausių natūralių antioksidantų apie kurį mokslininkai kalba jau kelis dešimtmečius. EGCG siejamas su širdies ir kraujagyslių apsauga, efektyvesniu kalorijų deginimu, stipresniu imunitetu bei lėtinių uždegimų mažinimu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad mačia gali turėti iki 137 kartų daugiau antioksidantų nei įprasta žalioji arbata. Šis skaičius atskleidžia, kad vienas puodelis mačios gali suteikti tiek naudos, kiek kelios stiklinės paprastos žaliosios arbatos.
Tuo tarpu kava, nors ir turi antioksidantų, jų cheminė sudėtis ir poveikis kūnui yra kitokie. Dažniausiai tai chlorogeninės rūgštys, kurios taip pat naudingos, bet nepasižymi tokiu plataus spektro poveikiu kaip EGCG.
Antioksidantai atlieka kelias itin svarbias funkcijas:
- Jie padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris kyla, kai organizme susidaro per daug laisvųjų radikalų.
- Jie gali sulėtinti senėjimo procesus, saugo ląsteles nuo pažeidimų ir užtikrindami jų atsinaujinimą.
- Jie siejami su mažesne lėtinių ligų rizika – nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki tam tikrų vėžio formų.
Dėl šios priežasties mačia dažnai vadinama ne tik energijos šaltiniu, bet ir „kasdieniu organizmo skydeliu“. Tai nėra tik teorinė nauda. Nuolat geriantiems mačią žmonėms pagerėja odos būklė, apima mažesnis nuovargis, padidėja atsparumas metų laikų ligoms.
Mačia arbata ir virškinimas
Dar vienas svarbus dalykas – poveikis virškinimo sistemai. Kava neretai dirgina skrandį, didina rūgštingumą, gali sukelti diskomfortą ar net pilvo skausmus.
Tuo tarpu mačia veikia švelniau. Joje esantys chlorofilas ir natūralios skaidulos gali padėti virškinimui, palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Dėl to mačia tampa tinkamesne alternatyva tiems, kurie jautriai reaguoja į kavą.
Kodėl verta rinktis mačią vietoje kavos?
Jeigu dar svarstote, kuo skiriasi šie du gėrimai, štai keli esminiai palyginimai.
- Energija. Kava suteikia staigų „smūgį“: kofeinas labai greitai pakelia energijos lygį, tačiau toks poveikis dažnai būna trumpalaikis. Po 2–3 valandų daugelis jaučia energijos kritimą dėl kurio prireikia dar vieno puodelio. Mačia veikia kitaip. Joje esantis kofeinas, derinamas su L-teaninu, išsiskiria lėtai, todėl suteikia ilgalaikį ir stabilų budrumą, kuris gali tęstis net iki pusės dienos.
- Poveikis nervų sistemai. Nors kava žadina, ji dažnai per daug stimuliuoja nervų sistemą, sukeldama nerimą, drebulį ar net nemigą, ypač jautresniems žmonėms. Tuo tarpu mačia ramina – L-teaninas padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir sukuria malonų „budraus atsipalaidavimo“ jausmą. Būtent dėl to mačią mėgsta meditacijos praktikuotojai ir žmonės, kurie ieško darnos tarp galios ir ramybės.
- Nauda sveikatai. Mačia turi ne tik kofeino, bet ir gausybę naudingų medžiagų: antioksidantų (ypač EGCG), vitaminų A, C, E bei amino rūgščių. Tai reiškia, kad ji ne tik suteikia galių, bet ir palaiko bendrą kūno sveikatą. Kava taip pat turi antioksidantų, tačiau jų įvairovė ir poveikis yra siauresnis, o papildomų vitaminų ar aminorūgščių – kur kas mažiau.
- Virškinimas. Kava kartais gali dirginti skrandžio gleivinę, skatinti rūgštingumą ar net sukelti virškinimo negalavimų. Dėl to jautresni žmonės vengia gerti kavą tuščiu skrandžiu. Mčia, priešingai, dažniausiai lengvai virškinama, nes joje esantys taninai yra subalansuoti L-teaninu, o pati arbata yra švelnesnė.
- Ritualas. Kavos paruošimas tapo kasdiene rutina: aparatas, kapsulė ar greitas užpylimas. Tuo tarpu mačios plakimas bambukine šluotele (chasen) yra lėtesnis veiksmas, kuris reikalauja kelių minučių dėmesio. Tai sąmoningumo praktika, kuri leidžia sulėtinti dienos spartą, susikaupti ir pradėti rytą ramiau. Daugelis žmonių vertina ne tik patį gėrimą, bet ir visą šią apeigą kaip būdą atrasti daugiau darnos kasdienybėje.
Kaip įtraukti mačią į kasdienybę?
Pereiti nuo kavos prie mačios nebūtina staiga. Galite pradėti kavos gėrimą mažinti mažais žingsniais.
- Rytą pakeisti vieną kavos puodelį mačia late (matcha latte).
- Vartoti mačią prieš darbą ar studijas, kai reikia ilgalaikio susikaupimo.
- Naudoti kulinarinę mačią kokteiliams, energijos rutuliukams ar desertams.
Svarbiausia – pajusti skirtumą. Daugelis žmonių pastebi, kad po savaitės mačios vartojimo jaučiasi energingesni, labiau susikaupę ir ramūs.
Mačia arbata – kasdienė apeiga
Mačia arbata nėra tik kofeino šaltinis. Tai apeiga, kuri suteikia akimirką sustoti, susitelkti ir sąmoningai pradėti dieną.
Plakant mačią bambukine šluotele – užplūsta ne tik aromatas, bet ir ramybės pojūtis. Tokia apeiga tampa ne vien gėrimo ruošimu, bet ir savotiška meditacija.
Tai vienas iš tų retų atvejų, kai gaminys ne tik suteikia galių, bet ir moko gyventi lėčiau, labiau vertinti paprastumą ir sąmoningumą.