Vilniaus miesto savivaldybė pristatė lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose stiprinimo priemones. Nuo kitų mokslo metų tautinių mažumų mokyklose pradiniame ugdyme turi būti įvesta ne mažiau nei šešios savaitinės valandos, skirtos lietuvių kalbos mokymui. Toks tikslas įrašytas šių mokyklų vadovų metinėse užduotyse. Iki šiol daugumoje sostinės tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbai buvo skiriamos keturios arba penkios savaitinės valandos.
„Tautinių mažumų atstovai yra Lietuvos piliečiai. Tačiau dėl valstybinės kalbos mokėjimo spragų jie susiduria su papildomais sunkumais stodami į universitetus Lietuvoje ir ieškodami kvalifikuoto darbo. Šią socialinę atskirtį būtina mažinti ir pirmas žingsnis tai padaryti – didesnio dėmesio skyrimas lietuvių kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose. Tokiu būdu, neatimant iš moksleivių galimybės mokytis savo gimtosios kalbos ir tautos kultūros, jie galės sėkmingai integruotis į šalies visuomenę“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Pastebi skirtumus
2020-2024 m. Vilniaus moksleivių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų duomenys rodo, kad tarp lietuvių mokomąja kalba besimokančių moksleivių ir kitomis kalbomis besimokančiųjų matomi pasiekimų rezultatų skirtumai. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE išlaikymo Vilniuje vidurkis 2020 m. lietuvių mokomosios kalbos mokyklose buvo 49,5 proc., lenkų kalbos mokyklose – 34,2 proc., o rusų kalbos mokyklose – 32,8 proc. Toks atotrūkis vyrauja kasmet. 2024 m. lietuvių k. ir literatūros VBE išlaikymo Vilniuje vidurkis lietuvių k. mokyklose siekė 57,3 proc., lenkų k. – 42 proc., o rusų k. – 40,3 proc. Panaši tendencija pastebima lyginant ir kitų dalykų VBE rezultatus Vilniuje.
„Skirtumai tarp lietuvių mokomąja kalba ir kitomis kalbomis besimokančių mokinių rezultatų ryškūs jau aštuntoje klasėje, kai laikomas standartizuotas lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testas. Šie skirtumai išlieka tiek dešimtoje, tiek dvyliktoje klasėse. Moksliniai tyrimai rodo, kad mokytis kalbos gerokai lengviau ankstesniame amžiuje, todėl norėdami sumažinti šią atskirtį turime investuoti į patį anksčiausią vaikų amžių – ikimokyklinį ir pradinį ugdymą“, – sako Unė Kaunaitė, „Edu Vilnius“ vadovė.
Vilniaus Naujamiesčio mokyklos, kurioje mokomoji kalba yra rusų, direktorė Danutė Mišrienė pasakoja, kad jos mokykloje per savaitę pradinukai jau dabar turi septynias lietuvių kalbos pamokas. Diskusijos mokyklos bendruomenėje metu mokinių tėvai iškėlė lūkestį dėl palankių sąlygų sudarymo išmokti valstybinę kalbą. Įgyvendinant šį lūkestį, nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Naujamiesčio mokykloje sustiprintas lietuvių kalbos mokymas. D. Mišrienės teigimu, tai pavyko įgyvendinti perskirsčius Bendruosiuose ugdymo planuose rusų gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai mokytis nurodytas valandas, 1-4 klasėse skiriant 7 (2-oje klasėje – 6), 5-6 klasėse – 6 savaitines lietuvių kalbos valandas. Šioje mokykloje lietuvių kalbos mokymasis integruojamas ir į visus mokomuosius dalykus bei kitas ugdymo veiklas.
„Pokytį dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus padidinimo mokyklos bendruomenė priėmė pozityviai. Mokiniai metinėse refleksijose pažymi, kad jaučiasi esą saugesni, nes gali suprasti lietuviškai kalbančiuosius įvairiose situacijose už mokyklos ribų. Mokytojai pastebi, kad pagerėjo mokinių ir lietuvių kalbos, ir gimtosios kalbos gebėjimai, nes mokiniai gali ,,pajausti‘‘ abi kalbas. Tobulėja ne tik jų kalbiniai, bet ir mąstymo, pažintiniai įgūdžiai“, – sako Danutė Mišrienė.
Mokytojų iššūkis
Padidinus savaitinių lietuvių kalbai skiriamų valandų skaičių, kyla lietuvių kalbos mokytojų trūkumo iššūkis. Siekiant spręsti šią problemą, Vilnius kasmet finansuoja tiek naujų pedagogų, tiek esamų perkvalifikavimo studijas. Praėjusiais metais tam skirta beveik 1 mln eurų, studijos finansuotos 311 asmenų. Nuo rudens ypatingas dėmesys bus skirtas lietuvių kalbos mokytojų ruošimui, paraiškas šiuo metu pateikę 9 lietuvių kalbos mokytojais trokštantys būti asmenys.
Sostinėje veikia ir pradedančiųjų mokytojų programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, šiemet sulaukusi keturis kartus daugiau norinčiųjų mokyti negu pernai. Taip pat pedagogams, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, siūlomi ilgalaikiai lietuvių kalbos mokymai. Pernai šia galimybe pasinaudojo 130 mokytojų.
Dvikalbis ugdymas
Papildomų lietuvių kalbos pamokų įvedimas tautinių mažumų mokyklose nėra vienintelė Vilniuje naudojama valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimo priemonė. Sostinės tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose kasmet plečiamas dvikalbio ugdymo įvedimas. Jį sudaro gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos mokymas. Tai skatinama ir rusakalbių darželiuose-mokyklose.
„Dvikalbio ugdymo diegimą mūsų kitakalbėse įstaigose pradėjome prieš du metus. Radome gerą sprendimą, kaip diegti lietuvių kalbą patiems mažiausiems vilniečiams būtent tuomet, kai jie yra imliausi kitų kalbų mokymuisi – ankstyvoje vaikystėje. Esu labai laiminga, kad ši idėja pasiteisino ir įgauna vis didesnį pagreitį. Pačios daugiakalbių darželių tėvelių bendruomenės išreiškia poreikį kurti dvikalbio ugdymo grupes, nes supranta kad jų vaikų ateities kokybė priklauso nuo gebėjimo pilnavertiškai integruotis šalyje, kurioje jie gyvena“, – sako Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.
Vasaros stovyklos
Šią vasarą sostinėje taip pat pirmą kartą pilotuojamas ir naujas vasaros stovyklų projektas, siekiant sustiprinti moksleivių lietuvių kalbos ir matematikos įgūdžius. Stovykloje ypatingas dėmesys skiriamas vaikams iš tautinių mažumų mokyklų, norint stiprinti jų kalbinius gebėjimus.
Vilnius taip pat dalyvauja nacionalinėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, tarp atrinktų mokyklų – 4 tautinių mažumų mokyklos, kurios per šiuos metus sulaukė išskirtinio palaikymo. Tarp vykdytų veiklų pradėta specialiai sukurta skaitymo teksto suvokimo ir raštingumo skatinimo programa.
Tikimasi, kad šešių savaitinių valandų skyrimas lietuvių kalbos pamokoms Vilniaus tautinių mažumų mokyklose stiprins moksleivių pasiruošimą egzaminams bei padės įveikti dėl kalbos barjero kylančius iššūkius. Lietuvių kalbos mokymo stiprinimo užduotys suformuotos ir silpniausius lietuvių k. ir literatūros egzamino rezultatus pasiekusioms Vilniaus mokykloms lietuvių mokomąja kalba.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
