Penktadienis, 20 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu

www.alkas.lt
2025-06-01 18:30:00
16
PERŽIŪROS
0
Televizorius

Televizorius | pixabay.com, Alehandra13 nuotr.

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau žinovų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Televizorius – langas į privačią erdvę

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai beveik visada būna prijungti prie interneto – jie leidžia žiūrėti vaizdo turinį, jungtis prie asmeninių paskyrų, siųsti duomenis, o kai kurie modeliai turi net integruotas kameras ar mikrofonus. Visa tai sukuria naują, dažnai neįvertinamą kibernetinių grėsmių lauką.

Tarptautinės kibernetinio saugumo technologijų bendrovė „Bitdefender“ tyrimai rodo, kad namų tinklo įrenginiai kasdien patiria vidutiniškai 10 kibernetinių atakų. Didžiausias pažeidžiamumų skaičius nustatytas išmaniuosiuose televizoriuose – 34 proc.

„Naudotojai dažnai pamiršta, kad jų televizoriuje taip pat saugoma jautri informacija – nuo prisijungimų prie „Netflix“, „YouTube“ ar socialinių tinklų iki išmaniųjų namų valdymo duomenų. Todėl šio įrenginio apsauga turėtų būti tokia pat savaime suprantama, kaip ir telefono ar kompiuterio“, – sako „Samsung“ produktų treneris Andrius Mateika.

Žingsniai, kurie padės išvengti pavojų

Norint apsaugoti išmanųjį televizorių nuo kibernetinių grėsmių, pakanka laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Pirmiausia – reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojų pateikiami atnaujinimai ne tik pagerina įrenginio veikimą, bet ir ištaiso naujai aptiktas saugumo spragas.

Taip pat labai svarbu naudoti saugų namų „Wi-Fi“ tinklą – užtikrinkite, kad jis būtų apsaugotas stipriu slaptažodžiu ir neleiskite prie jo jungtis nepažįstamiems įrenginiams. Jei televizoriuje yra integruota kamera ar mikrofonas, rekomenduojama juos išjungti, kai jie nenaudojami – tai ypač svarbu tiems, kurie vertina privatumą.

Dar vienas esminis žingsnis – naudoti tik oficialias programėles ir vengti turinio iš nepatikimų šaltinių. Per trečiųjų šalių aplikacijas įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiškomis programomis, kurios renka asmeninius duomenis ar atveria prieigą išoriniams naudotojams.

Galiausiai, verta rinktis gamintojus, kurie rūpinasi įrenginio saugumu ne tik jo kūrimo metu, bet ir viso naudojimo laikotarpiu. Patikimi televizorių modeliai turi integruotas saugumo sistemas, kurios realiuoju laiku stebi galimus pažeidimus, saugo naudotojo duomenis ir padeda išvengti neleistinos prieigos. Tokios priemonės tampa būtinos šiandien, kai televizorius – tai nebe tik vaizdo įrenginys, bet visapusiška išmaniųjų namų ekosistemos dalis.

Papildoma apsauga su „Samsung Knox“

Ieškantiems aukštesnio saugumo lygio verta atkreipti dėmesį į televizorius su integruota saugos platforma. Vienas iš tokių sprendimų – „Samsung Knox“: daugiapakopė apsaugos sistema, įdiegta naujausiuose „Samsung OLED“ ir „Neo QLED“ televizoriuose. Svarbu tai, kad ši apsaugos sistema yra nuolat atnaujinama net 7 metus. Kartu naudotojai gauna ir „One UI“ aplinkos atnaujinimus, kurie prisideda prie ilgesnio įrenginio tarnavimo laiko ir užtikrina nuosekliai aukštą saugumo lygį.

Ši technologija užtikrina ne tik pasyvią, bet ir aktyvią apsaugą – realiojo laiko sistema stebi operacinės aplinkos vientisumą, aptinka bandymus pažeisti ar modifikuoti programinę įrangą ir blokuoja grėsmes dar joms neprasidėjus. Be to, naudotojai gali patys nustatyti, kurios funkcijos ar programėlės bus pasiekiamos, o kurios – ribojamos, taip išlaikant visišką kontrolę.

Parengta pagal „Samsung“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokių kibernetinių atakų galima tikėtis ir kaip apsisaugoti?
  2. Televizorius tampa išmanių namų valdymo centru
  3. Naujas televizorius – nemažas iššūkis
  4. Teksto perrašymas ranka tampa praeitimi
  5. Dirbtinis protas tampa kasdieniu pagalbininku
  6. Prezidentas: Lietuva tampa gynybos naujovių centru
  7. Programėlės padės kovoti su greitąja mada
  8. Atnaujinimai ištaiso saugumo spragas
  9. Išmanusis telefonas vaikams – ne žaislas
  10. Kad duomenys skaitmeninėje erdvėje būtų saugūs
  11. Kaip susikurti asmeninį kino teatrą po atviru dangumi?
  12. Geriausios programėlės norintiems geriau pažinti Lietuvą
  13. Kameros švieselė dega nedalyvaujant pokalbyje: ar jus šnipinėja?
  14. Tik slaptažodžio duomenų apsaugai nepakanka
  15. Technologijos keičia televizoriaus žiūrėjimo įpročius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sniego valymas
Lietuvoje

Klaipėda ruošiasi galimam atlydžiui

2026 02 20
Siūloma įtvirtinti Socialinio draudimo dieną
Lietuvoje

Siūloma įtvirtinti Socialinio draudimo dieną

2026 02 20
Kaziuko mugė
Gamta ir žmogus

Sostinė ruošiasi Kaziuko mugei

2026 02 20
„TikTok“
Lietuvoje

D. Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams

2026 02 20
Potvynis
Lietuvoje

Rengiamasi galimo potvynio scenarijams

2026 02 20
Viadukas
Lietuvoje

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus laikinai uždarytas eismas kelyje A1 ties Sitkūnais

2026 02 20
Neris
Lietuvoje

Neries pakrantėse Vilniuje – želdinių tvarkymo darbai

2026 02 20
Lietuvos kariuomenės analitikai
Lietuvoje

LK analitikai: sausį stebėti priešiški naratyvai apie Lietuvos gynybos politiką

2026 02 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių
  • Rimgaudas apie Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių
  • skt. apie J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba
  • skt. apie Laboratoriniai tyrimai pateikė naujų žinių apie Vilniaus pilių negandas XIV amžiuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėda ruošiasi galimam atlydžiui
  • Siūloma įtvirtinti Socialinio draudimo dieną
  • Sostinė ruošiasi Kaziuko mugei
  • D. Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams

Kiti Straipsniai

Šarvuotasis visureigis

Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių

2026 02 19
Robertas Deikgrafas o jam už nugaros dalelių greitintuvo tunelio siluetas

R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus

2026 02 19
Kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas

Kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas

2026 02 18
Susitikimas su ambasadoriais

Prezidentas susitiko su užsienio šalių ambasadoriais

2026 02 17
Telefonas

Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus?

2026 02 17
Telefonas

Robotas kalba lietuviškai, o sukčius apgauna rusiškai: atskleista nauja apgaulė

2026 02 17
Automobilių statymas | S. Žiūros nuotr.

Sukčių taikiniu vis dažniau tampa vairuotojai

2026 02 16
Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

2026 02 15
„Rail Baltica“

Lietuvos gyventojai palaiko „Rail Baltica“ projektą

2026 02 09
Artilerijos amunicija

Kariuomenės sandėlius papildė artilerijos amunicija

2026 02 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių
  • Rimgaudas apie Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių
  • skt. apie J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba
  • skt. apie Laboratoriniai tyrimai pateikė naujų žinių apie Vilniaus pilių negandas XIV amžiuje
  • Vincas Kalava apie A. Navys. M. Sėjūnas. Tiktoko varpeliai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai