Rytoj, gegužės 1-ąją, įsigalioja Seimo priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, kuris įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau 1 ir 2 ct monetos išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jomis bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.
Pagal įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.
Lietuvos banko tvirtinimu, apvalinimas yra neutralus pardavėjo ir pirkėjo atžvilgiu ir ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų. Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumokėtų tai 1 ar 2 ct mažiau, tai 1 ar 2 ct daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.
Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
