Šeštadienis, 7 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės Istorinėje prezidentūroje

www.alkas.lt
2025-04-27 11:00:00
13
Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės | istorineprezidentura.lt nuotr.

Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės | istorineprezidentura.lt nuotr.

Gegužės 14 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje, valstybės atkūrimo pradžioje vos netapusioje Lietuvos monarcho rezidencija, karo istorikas, profesoriaus, Seimo narys Valdas Rakutis ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė pristatys savo naują knygą „Nenugalimos karūnos“.

Knyga puikiai papildo prieš keletą metų leidyklos „Alma littera“ išleistą bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“. Autorių tandemas šįkart pasakoja apie tai, kas XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų.

Savo rankose valdžią sutelkę Europos valdovai tada ne tik leido pinigus beprotiškai asmeninei ištaigai, bet ir vykdė įvairias valstybės reformas, dėjusias pagrindus pramonės perversmui.

Šviesiausi Lietuvos protai, suprasdami, kad mūsų valstybė patiria nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink ir diskutavo, kurios sėkmingos valstybės modelį galima būtų pasiskolinti. Vieni žavėjosi Prūsija, kiti siūlė sekti jūrinėmis valstybėmis, dar kitiems darė įspūdį Saksonija ar Prancūzija.

Šioje knygoje skaitytojas turės progą pasijusti kaip 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos rengėjai, kuriantys Abiejų Tautų Respublikos reformų sumanymus. Kuri absoliutinės monarchijos valstybė jums būtų padariusi didžiausią įspūdį? Ir kurios reformų patirtis galėjo labiausiai praversti Lietuvai?

Absoliutinės monarchijos epocha – tai visų pirma valdingi karaliai. Šioje knygoje jie savo poelgiais, jau tapusiais istorija, stebina, stulbina, žavi, piktina.

Istorinė Prezidentūra Kaune | Vikipedijos nuotr.
Istorinė Prezidentūra Kaune | Vikipedijos nuotr.

Kurios valstybės karalius iš taupumo uždraudė laidoti mirusiuosius karstuose, esą jiems pagaminti tik švaistoma mediena? Kuris karalius parėmė pirmosios enciklopedijos leidybą? Kurio karaliaus, praminto Šiaurės liūtu, didžiausi priešai buvo danai ir lietuviai?

Kuris Lietuvos kunigaikštis savo valdose mėgino kurti karalystę, panašią į Prūsiją? Kurios valstybės valdovas, kerštaudamas jo nepalaikančioms senosioms giminėms, prievarta užkabindavo gerbiamam žmogui ant kaklo medalį su užrašu: „Girtuoklis“ ir tas privalėdavo jį nešioti?

Žinios parengtos pagal leidyklos „Alma littera“ pranešimą

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Knygos „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ sutiktuvės Kaune
  2. Istorinėje prezidentūroje bus pristatyta I. Jakubavičienės knyga „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“
  3. Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės
  4. Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos apie Juodkrantę sutiktuvės
  5. Naujos knygos apie istorijos klastotes sutiktuvės
  6. Klaipėdos Pilies muziejuje – knygos „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ sutiktuvės
  7. J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje
  8. „Užrašyti žodžiai liudija: 1941 m. tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ knygos sutiktuvės ir parama Ukrainai
  9. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko knygos „Aisčių dvasinės tapatybės beieškant“ sutiktuvės
  10. Trakų salos pilyje – D. Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“ pristatymas
  11. Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos
  12. VD karo muziejuje vyks knygos apie ryškiausias istorinės Lietuvos didikes pristatymas
  13. Kaune vyks A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas
  14. Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“
  15. VSC kviečia į prof. B. Genzelio knygos „Ar Lietuva išliks lietuviška?“ pristatymą!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. +++ says:
    1 mėnuo ago

    ,,Šioje knygoje skaitytojas turės progą pasijusti kaip 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos rengėjai, kuriantys Abiejų Tautų Respublikos reformų sumanymus. ”
    Sąvoka ,,Abiejų Tautų Respublika” maskuoja tą faktą, kad Lietuva buvo pavaldi Lenkijai (karūnai) ir dar liūdnesnį – kad 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucija naikino net ir tą dalinį savarankiškumą. Pripažindami Gegužės 3-iosios konstituciją, turim pripažinti ir Pilsudskio-Želigovskio invaziją ir tebesitęsiančią Lietuvos žemių okupaciją.

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      “Rzeczpospolita obojga” verstina “tarpusavė respublika”, tokiu atveju pavadinimo “Rzeczpospolita obojga narodow” prasmė yra ne “Abiejų Tautų Respublika”, kaip Lietuvos politikai su “istorikais” yra pasidarę sau palankiau valstybiškumo prasme skambančiu pavadinimu, o “Tautų Tarpusavė Respublika”. Tokiu atveju pilnas Lenkijos valstybės pavadinimas buvo Lenkijos karalystės Tautų Tarpusavė Respublika. Tai atitiko faktinę padėtį Lenkijoje ir jos strateginį siekį būti viena tauta, nes tuo metu jos karalystėje buvo ne dvi, o 5-6 tautos. Taigi tuo klaidingai verstu “Abiejų Tautų Respublika” pavadinimu save mulkinamės iki šiol. Gi Lietuvos vardas, taigi ir jos autonomiškas savarankiškumas dar buvęs LDK pavadinime, buvo išbrauktas jau po Liublino unijos.

      Atsakyti
      • +++ says:
        1 mėnuo ago

        Oficialus Lenkijos pavadinimas iš pradžių buvo Lenkijos karalystė, o po Liublino- Lenkijos respublika (Rzeczpospolita Polska). Valstybės pavadinimas Rzecząpospolitą Obojga Narodów buvo naudojamas, bet, mano nuomone, kaip pagalbinis. Tarkim, senuosiuose žemėlapiuose tokio pavadinimo neteko matyti.

        Atsakyti
      • oboje = abu says:
        1 mėnuo ago

        obojga = abiejų

        Atsakyti
        • +++ says:
          1 mėnuo ago

          ,,Abiejų” – ir ką. Lietuva – kunigaikštystė, pavaldi Lenkijos Karaliui. Karalius pasakė, kad Prūsija pereina Lenkijai ar kad Ukraina turi pereiti iš LDK į Lenkijos sudėtį ir taškas.

          Atsakyti
          • >+++ says:
            1 mėnuo ago

            Tai tik gramatika, to žodžio vardininkas ir kilmininkas… Na, o kad gražiais pavadinimais dangstomi ne tik negražūs, bet ir grobuoniški siekiai – juk Lietuvai ne naujiena su tuo susidurti? 🙁

        • P.Skutas says:
          1 mėnuo ago

          “Obojga” – lenkiškai galėjo reikšti dviejų, trijų, keturių ir t.t., žodžiu – “tarpusavė, vienoda”. “Respublika” yra viešų bendro gyvenimo santykių, politinio gyvenimo forma.

          Atsakyti
          • +++ says:
            1 mėnuo ago

            Gal ir galėjo, bet nereiškė: seimai buvo du (o karalius – vienas).

          • P.Skutas says:
            1 mėnuo ago

            Tai kad po Liublino Seimas tapo vienas.

          • +++ says:
            1 mėnuo ago

            Ačiū už pataisymą. Bet šioks toks Lietuvos savarankiškumas liko iki padalijimų: ,,Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje liko atskiras iždas, kariuomenė, atskira valstybinė teritorija su savo administracine ir valstybine organizacija bei teise – Lietuvos statutu, pavietų teismais ir aukščiausiuoju teismu – Lietuvos Vyriausiuoju Tribunolu”. Taigi tos dalys, nors ir nelygios, buvo tik dvi.

          • P.Skutas says:
            1 mėnuo ago

            Bet esant vienam Seimui tie valstybiškumai – ne suverenūs, o tik autonomiški (savivaldiški).

          • +++ says:
            1 mėnuo ago

            Lietuvos – taip, o Lenkijos, turint gyventojų persvarą ir karalių savo pusėje, ne. Dėl to ir buvo įmanomas Gegužės Trečiosios konstitucijos priėmimas.

  2. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Imperinei Lenkijai einant į prapultį, Gegužės 3-osios konstitucija – tai testamentas būsimoms kartoms, turėjęs patvirtinanti ateityje teisinį faktą, kad Lietuva – tai ta pati Lenkija. Taigi net ir žlungant ta konstitucija Lenkijos siekta, kad tai įvyktų su užnerta Lietuvai lenkiška kilpa ant kaklo…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka
  • Klaidos kaina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Ilonas Maskas ir Donaldas Trampas

L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina

2025 06 07
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

2025 06 05
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Senoviška žemaičio troba

Senoviška žemaičio troba

2025 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka
  • Klaidos kaina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rūpintojėlis apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sveikata | pixabay.com, Orzalaga nuotr.

Ligonių kasos ragina įsitikinti priemokų pagrįstumu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai