Pirmą kartą parengus visuomenei skirtą metų veiklos ataskaitą, Lietuvos kino centras kviečia iš arčiau susipažinti su pagrindinėmis įstaigos veiklos kryptimis ir svarbiausiais darbais: nuo indėlio į naujų filmų kūrimą iki šalies kino industrijos atstovavimo tarptautinėje erdvėje.
Ataskaitoje pateikiama
Žinios apie 2024 m. sukurtus nacionalinius filmus, bendrą Lietuvos kino statistiką, filmų finansavimo rezultatus, Lietuvos kino centro rengtas veiklas Lietuvoje ir užsienyje, kino industrijos atstovavimą tarptautiniuose renginiuose, Lietuvos kino paveldo naujienas ir svarbiausius sumanymus.
„2024-ieji metai buvo kaip niekad sėkmingi Lietuvos kino kūrėjams, kurie pristatė ryškius filmus, garsiai nuskambėjusius tarptautiniu lygiu, o vėliau tęsusius savo keliones Lietuvos kino teatruose. Savo ataskaita norėjome parodyti, kad atitinkamai sėkmingi metai buvo ir žvelgiant iš Lietuvos kino centro perspektyvos.
Viena iš esminių priežasčių yra tai, kad, palyginus su 2023 m., kino valstybinio finansavimo projektams skiriamos lėšos išaugo 16 proc. ir sudarė 8,36 mln. eurų, kuriuos galėjome paskirstyti didesniam skaičiui projektų. Tokia teigiama tendencija numatoma ir toliau – žadama, kad 2025 m. ši suma sudarys 9,25 mln. eurų“, – teigia Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.
2024 m. iš bendro kino valstybinio finansavimo biudžeto filmų gamybos darbams buvo skirti 6 mln. eurų (2023 m. – 5,27 mln.). Iš jų daugiausia finansavimo atiteko vaidybiniams ir dokumentiniams ilgametražiams bei animaciniams trumpametražiams filmams. Tuo tarpu parengiamiesiems filmų darbams, kuriuos apima scenarijaus kūrimas ir filmo vystymas, paskirstyti 503,5 tūkst. eurų (2023 m. – 435 tūkst.).
Itin ženkliai augo ir stipendijos kino kūrėjams
Praėjusiais metais individualios stipendijos, skiriamos kūrybinei raiškai skatinti, padidėjo nuo 600 iki 800 eurų per mėnesį. Bendrai individualių stipendijų finansavimas buvo 44 proc. didesnis nei 2023 m. ir sudarė 129,6 tūkst. eurų. Dar daugiau, t. y. 50 proc., išaugo parama mokomosioms stipendijoms, skiriamoms už dalyvavimą mokymų programose, kurioms bendrai skirta 86,5 tūkst. eurų suma.
Praėjusiais metais finansavimas buvo suteiktas 3 tęstinėms kino šventėms – „Nepatogus kinas“, „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“, kuriems skirti 480 tūkst. eurų, ir 45 kitiems kino kultūros sklaidos projektams, kuriems paskirstyti 605 tūkst. eurų.
Viena svarbiausių Lietuvos kino centro užduočių
Tokie gerai pažįstami renginiai kaip „Vilniaus trumpųjų filmų šventė“, „Lokys, liūtas ir šakelė“ ir „Kinas po žvaigždėmis“. Jau kuris laikas pastebima, kad kino kultūros ugdymui skirtos veiklos iš sostinės ir didžiųjų miestų plinta ir į mažesnius miestus – Marijampolę, Alytų, Ukmergę ir kt.
2024 m. kino kūrėjai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose pristatė kino projektus ir naujausius filmus. Iš viso kūrėjai apsilankė 28 šalyse visame pasaulyje, o daugiausia pristatymų vyko Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei JAV.
Pernai Lietuvos kino centras iš viso finansavo 102 filmų sklaidos užsienyje sumanymus, kuriems bendrai skirta suma sudarė 147 tūkst. eurų. Palyginus su 2023 m., finansuotų sumanymų skaičius išaugo 20 proc.
„Viena svarbiausių Lietuvos kino centro užduočių – plėsti Lietuvos kino žinomumą užsienyje. Dėl šios priežasties kartu su Lietuvos kultūros atašė tinklu rengiame bendras veiklas, tokias kaip Baltijos šalių kino šventės Niujorke, Londone, Paryžiuje ir Stokholme ar lietuviško kino šventė Berlyne.
Praėjusiais metais šalies industrija buvo pristatyta didžiausių švenčių, tokių kaip Kanų ir Berlyno, taip pat Ansi ir Klermono-Ferano kino industrijos mugėse. Rengėme renginius Lietuvos laiko Prancūzijoje metu, iš kurių didžiausi – Audriaus Stonio darbų retrospektyva Paryžiaus Pompidou centre bei dalyvavimas Tarptautinėje Lumière kino šventėje ir ją lydinčioje kino klasikos filmų mugėje“, – pasakoja L. Ubavičius.
Lietuvos kino centras taip pat nuolat atlieka kino paveldo skaitmeninimo ir restauravimo darbus bei rūpinasi šių filmų sklaida. 2024 m. buvo atnaujinti 6 lietuviški filmai.
A. Stonio filmų retrospektyvai Paryžiuje – „Griuvėsių apaštalas“ (1993 m.) ir „Ūkų ūkai“ (2006 m.), M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo proga – „Miške“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1967 m.), „Seserys“ (rež. Robertas Verba, 1973 m.) ir „M. K. Čiurlionis: mintys, paveikslai, muzika“ (rež. Algirdas Dausa, 1965 m.), taip pat „Žingsniai naktį“ (rež. Raimondas Vabalas, 1962 m.).
2025 m. pradžioje visuomenei pristatyta per 2024 m. parengta Nacionalinės filmotekos, kaip Lietuvos kino centro padalinio, koncepcija.
Numatoma, kad būsimas padalinys skaitmenins ir restauruos kino paveldą, rūpinsis jo saugojimu, archyvavimu ir prieinamumu, vykdys kino paveldo rodymą ir sklaidą, kino kultūros sklaidą, kino švietimą, užtikrins tarptautinį atstovavimą įvairiose kino organizacijose ir renginiuose.
2024 m. taip pat buvo pradėti Regioninės filmotekos „Naglis“ rekonstrukcijos darbai Palangoje. Planuojama, kad „Naglis“ veiklą pradės 2026 m. vasarą.
Su išsamia Lietuvos kino centro 2024 m. veiklos ataskaita galite susipažinti čia.
