Klaipėdiečiai jau gali stebėti pokyčius piliavietės teritorijoje – nuo pilies bokšto išmontuojami pastoliai. Šis pokytis žymi reikšmingą darbų eigos etapą, pamažu atsiskleidžia atkuriamo istorinio objekto vaizdas.
Šiuo metu Klaipėdos piliavietėje jau yra atlikta nemažai darbų. Atlikti pamatų paruošiamieji ir įrengimo darbai, įrengti lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, sumontuotas metalinis bokšto konstrukcinis karkasas, bokštas apmūrytas restauracinėmis plytomis, uždengtas čerpių stogas ir iškelta bokšto smailė. Šiuo metu intensyviai vyksta vidaus įrengimo darbai.
Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas yra vienas svarbiausių viso Pajūrio regiono kultūros paveldo objektų, vertinamas kaip išskirtinė nacionalinė vertybė. Istorinės piliavietės atkūrimas yra ilgalaikis strateginis Klaipėdos miesto tikslas, siekiant regeneruoti šį istorinį objektą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams miesto bei visuomenės poreikiams. Piliavietės atkūrimo projektai įgyvendinami etapais.
Rangos darbus vykdo – UAB „Pamario restauratorius“, techninio projekto autoriai – UP architektai. Darbai finansuojami Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, o juos planuojama pabaigti iki 2025 m. birželio mėnesio.
Atkūrus bokštą centrinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir užeiti, pakilti į bokšto viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų.
Puiku, kad Klaipėda – Laikpėda, laiko savo buvimo 14.270 m. pr. Kr. su centru Arnavoje prie Priegliaus prieš Tvankstę (dabar Kaliningradas) užfiksavimui, pilį gražią restauravo. Apie tai skaitykite knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) e – formato su USB raktu skyriaus “Arnava Pamario baltų valstybė” atitinkamuose puslapiuose. Knygą už 24,99 Eu pinigą, kartu su pristatymu jos į artimiausią paštomatą per 48 val., internetu galima įsigyti adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Dėkoju.
Susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje galimai norima beveik viską pervadinti užkariautojų atneštais pavadinimas- Vilhelmo kanalas ( buvo Klaipėdos kanalas) , Karalienės Luizės tiltas, Lindenau mokymo centras, Frydricho pasažas, Memelio miestas…. O kur baltiški- kuršiški, skalviški, žemaitiški pavadinimai?
Tiesa. Nors, Memelis – kuršiškas vardas.
Prūsai skalviai ir kuršiai Nemuną vadino Mimele . O Klaipėda ( metraščiuose Caloypede, Klawppeda) yra kuršiškas vardas. Beje, latviškas Nemunėlio upės, tekančios siena tarp Lietuvos ir Latvijos, yra Memele.
> Nuomonė
Stebėtis netenka, kadangi kuršiai kadaise kariavo, juk, su savo kaimynais žemaičiais. Buvo pasiekę, matyt, netgi Latvijos – Lietuvos sieną. To išdava – latviškas Nemunėlio upės, tekančios siena tarp Lietuvos ir Latvijos, vardas yra Memele.
Gali būti, kad kuršiškas, bet tai beveik tap pat skambantis Nemuno pavadinimas. Būti mėme ir apniemusiu lietuviškai reiškia tą patį. Matyt, kuršiams galėjo būti artimesnis mėmės žodis. Vargu, kad ta pati upė galėjo būti vadinama net priešingos reikšmės žodžiu, šiuo atveju, pvz. Memelė= Mamelė.
Memel – kuršiškai ,,nebylus” – palyg. ,,tykiai tykiai Nemunėlis teka”.
Arnavos vietos pavadinimas, kaip ir nėra girdėtas, bet yra – “Taravos Anikė”, tai ar čia negali būti tas pats pavadinimas tik prūsų poeto S. Dacho pakeistas?
Pakitimas Taravos – Artavos – Arnavos kryptimi Anikėje yra tikėtinas. Dar labiau yra tikėtinas pakitimas Tarnavos – Ratavos kryptimi, kas reikštu RATAIS aplinkui centrą Arnavoje prūsais apgyvendintos vietos išplanavimo charakteristiką. Šis išplanavimas yra parodytas e – formato su USB raktu (įkišamas į kompiuterio lizdą) 73 – čio puslapio paveiksle. Dėkoju, Kažin, kad savo komentare paskatinote nukreipti ankstesnį mano parašymą aiškumo kryptimi. Silvestras Rimgaudas Sinkus.